This movie requires Flash Player 9

Sveiki, malonu, kad apsilankėte

Nori keisti pasaulį į žalesnį?
Jautiesi atsakingas už savo aplinką?
Gyveni ne vien šia diena, bent retkarčiais susimąstai apie ateitį?

Skaityk daugiau >>

Tavo balsas

Ar pritariate, kad būtų rengiamas antras referendumas dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje

Rezultatai

Loading ... Loading ...
2017 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgs    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031  

Žymos

Tags

Projektas “IŠSAUGOKIM NERINGĄ”

Dėl atskirties tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų sunerimę ekspertai ieškos būdų, kaip atgaivinti regionus ir užtikrinti konkurencingą jų ateitį. Anot ekspertų, prie regionų augimo gali prisidėti žaliosios energetikos vystymas. Šį kartą dėmesys nukreiptas į Tauragės kraštą.

Rugsėjo 28 d. Tauragės kultūros rūmuose vyksiančioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Tauragės regionui“ susitiks ekonomikos, žaliosios politikos bei socialiai atsakingo verslo specialistai ir sieks kelti verslumo dvasią regione, skatinti žmones pradėti savarankišką verslą bei ugdyti domėjimąsi žiedine ekonomika, žaliąja logistika, atsinaujinančia energetika bei kitomis inovatyviomis temomis.

„Emigracija, gerai apmokamų darbo vietų stoka – tai iššūkiai, su kuriais šiuo metu susiduria dauguma Lietuvos regionų. Ne išimtis ir Tauragės kraštas. Tačiau šio miesto ambicingumas ir kryptingas žaliojo sektoriaus vystymas leidžia manyti, kad netrukus galime tikėtis intensyvaus ekonominio regiono augimo“ – teigia konferencijos iniciatorius, Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas.

Tauragės regiono pasiekimai žaliajame sektoriuje akivaizdūs – išnaudojama saulės, vėjo, vandens energija, įrengtas didžiausias Lietuvoje vėjo jėgainių parkas, dumblo perdirbimo įrenginiai, statomos saulės baterijos. Anot R. Lapinsko, Tauragės potencialas – didžiulis, tačiau siekiant jį išnaudoti, reikalingi inovatyvūs sprendimai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

R. Lapinsko įsitikinimu, žaliojo verslo plėtra ypač naudinga tuo, kad vienu metu padeda spręsti kelias ypač opias problemas: „kurdami tvarią ekonomiką ir suteikdami kokybiškas bei „žalias“ darbo vietas mes ne tik kovojame su nedarbu, bet ir prisidedame prie klimato kaitos mažinimo.“ Pasak Tauragės savivaldybės mero Sigito Mičiulio, suvokimas apie klimato kaitos neišvengiamumą yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl Tauragė orientuojasi į žaliąjį sektorių. „Tauragės rajono savivaldybė seka pasauline praktika ir pritaria Paryžiaus klimato kaitos susitarimui, kurį pasirašė 195 pasaulio valstybių lyderiai. Lietuva yra viena iš susitarimo narių, todėl CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimas yra ne tik didžiųjų pasaulio valstybių, bet ir visų, net mažiausių Lietuvos miestų, reikalas. Todėl prieš porą metų Tauragė išsikėlė tikslą – tapti ekologiškiausia ir aplinkai draugiškiausia savivaldybe Lietuvoje. To siekiame taikydami kompleksines priemones, tarp kurių ekologinio turizmo, ekologinės žemdirbystės skatinimas, investicijų pritraukimas į atsinaujinančios energetikos sektorių ir kitos priemonės.“

Tauragės mero teigimu, jau dabar miestą pasiekia konkretūs siūlymai žaliojo verslo vystymui. „Esame gavę keletą siūlymų, tarp kurių ir atsinaujinančia energija varomų transporto priemonių gamyba. Trumpai tariant, galimybės vystyti žaliąjį sektorių didžiulės, tik reikia žmonių, kurie tuo užsiimtų“.

„Žaliojo verslo sritys apima atsinaujinančią energetiką, atliekų tvarkymą, inovacijų kūrimą, smulkiuosius amatus, ekologinį ūkininkavimą, dalinimosi ekonomikos įgyvendinimą bei dar daug sričių. Tad galimybių spektras platus – reikia tik imtis jas įgyvendinti.“ – S. Mičiuliui antrina R. Lapinskas. Jo teigimu, konferencijos metu bus galima ne tik pasisemti idėjų, bet ir susipažinti su praktiniais įgyvendinimo pavyzdžiais, užduoti klausimus profesionaliems ekonomikos, žaliosios politikos bei socialiai atsakingo verslo ekspertams.

Konferencijos organizatoriai tikina, kad tai pirmoji tokia konferencija Tauragės regione. Šią iniciatyvą palaiko ir Švedijos savivaldos atstovai. Organizatorių teigimu, konferencijos atidarymui skirtas specialus video sveikinimas, kurį konferencijos dalyviams skirs Stokholmo miesto planavimo ir aplinkos departamento direktorius Gustav Landhal.

Renginys nemokamas. Daugiau informacijos ir registracija www.zaliojistrategija.lt.

Raktas į regionų augimą – gamtos, visuomenės ir verslo darna, todėl rugsėjo 28 d. Tauragėje susitiks ekonomikos ekspertai, žaliosios politikos atstovai bei socialiai atsakingo verslo specialistai ir drauge ieškos geriausių sprendimų, padėsiančių užtikrinti šio krašto ekonominį augimą ir konkurencingą regiono ateitį.

Žaliojo sektoriaus potencialias Tauragės krašte milžiniškas ir gali atnešti didelę grąžą rinkos dalyviams. Tačiau tam reikalingi inovatyvūs sprendimai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Tauragėje vyksiančios konferencijos „Žalioji strategija verslui: planas Tauragės regionui“ tikslas – kelti verslumo dvasią regione, skatinti žmones pradėti savarankišką verslą bei ugdyti domėjimąsi žiedine ekonomika, žaliąja logistika, atsinaujinančia energetika bei kitomis inovatyviomis temomis.

Kaip ir kiti regionai, Tauragės kraštas susiduria su šiuo metu regionams būdingais iššūkiais – emigracija, gerai apmokamų darbo vietų stoka, todėl nedelsiant būtina imtis priemonių, gerinančių gyvenimo sąlygas, įsidarbinimo galimybes bei verslo plėtrą. Turimi gamtos ištekliai ir miesto ambicingumas suteikia išskirtinę galimybę Tauragės kraštui toliau vystyti žaliąjį sektorių bei tapti žaliausiu ir gyvybingiausiu rajonu ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.

Ekologinė žemdirbystė, tvarus investicijų pritraukimas bei darbo vietų kūrimas – tai perspektyvos, kurias Tauragės regionui užtikrins tolimesnis žaliojo sektoriaus vystymas.

Konferencijos metu verslo atstovai pristatys vėjo ir biomasės energetikos galimybes, biodujų gamybos bei decentralizuotos saulės energijos gamybos perspektyvas. Po konferencijos dalyviai turės galimybę dalyvauti vizite į Šilutės rajone veikiančią įmonę UAB „Klasmann-Deilmann Laukėsa“, kurioje bus supažindinami su biokuro paruošiamaisiais darbais bei gamybos procesais.

Dalyvauti konferencijoje kviečiami verslo, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei visi besidomintys inovacijomis ir žaliosiomis idėjomis. Į dalyvių klausimus atsakyti bus pasirengę įvairių sričių ekspertai, tarp kurių:

  • vyriausioji DNB banko analitikė Indrė Genytė – Pikčienė;
  • Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas;
  • Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros direktorius Kęstutis Šetkus;
  • ir kiti.

Maloniai kviečiame dalyvauti. Renginys nemokamas. Daugiau informacijos ir registracija: www.zaliojistrategija.lt.

Renginio organizatoriai:

 

Auganti ekonomika, lemia ir augantį vartojimą, todėl išmetamų atliekų kiekis nepaliaujamai didėja. Remiantis mokslininkais, viena dažniausių komunalinių atliekų yra plastikiniai maišeliai, kurių Europos Sąjungoje kasmet sunaudojama maždaug 800 tūkst. tonų, tačiau vos 6 proc. jų yra perdirbami.

Žaliosios politikos institutas kartu su Jaunųjų žaliųjų organizacija pradėjo iniciatyvą „Plastikinių maišelių monstrai – keiskime įpročius aplinkos labui!“. Nors problemos mastas pasaulinis, tačiau globalių problemų sprendimas prasideda nuo mažų darbų. Todėl šiuo projektu siekiama ugdyti vartotojų sąmoningumą, skatinant rinktis aplinkai draugiškas pakuotes. Pagrindiniai projekto uždaviniai – gilinti gyventojų žinias apie pakuočių būvio ciklą ir įtaką aplinkai bei skatinti mažesnį aplinkai nedraugiškų ir sunkiai perdirbamų plastikinių maišelių vartojimą.

Remiantis Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doc. dr. Gytautu Ignatavičiumi, dėl kontaktų su plastikiniais maišeliais gali žūti gyvūnai, jie kenkia ekosistemoms, teršia vandens telkinius, gali užkimšti kanalizacines ir melioracines sistemas, vizualiai ir estetiškai teršia kraštovaizdį, jų gamyba yra susijusi su naftos išteklių naudojimu ir aplinkos tarša, o gamtoje plastikiniai maišeliai ỹra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų metų.

Rugsėjo 19 d. 14.30 val. Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje vyks mokomasis seminaras „Atsakingas plastiko vartojimas: kaip keisti įpročius ir kaip tuo užkrėsti kitus?“. Užsiregistruoti į seminarą galite el. paštu ., laiške nurodykite savo vardą, pavardę bei el. paštą.

Iki spalio 9 d. renkama savanorių komanda, kuri prisijungs prie socialinės akcijos „Maišelių monstrai“, jos metu bus ugdomas gyventojų sąmoningumą bei kviečiama plastikinius maišelius keisti į daugkartinio naudojimo, aplinkai draugiškus maišelius bei pakuotes. Daugiau informacijos el. paštu >/ c",mi="<@JK:@BB90C@;:716:;540JEF?G90C@;:713B@FA5?D=@F827?>8C@;:DK1C0JHB@FA5?D=@F827?>8C@;:DK1C arba telefonu +3706 574 6432.

Projektas finansuojamas iš Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo 2017 metų specialiajai programai patvirtintų asignavimų.

Įgyvendindami tarptautinį projektą “Low Carbon Logistics” partneriai iš Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos suformavo ekspertų konsorciumą, kuris turi prisidėti prie geriausių sprendimų pilotiniams projekto regionams paieškos, o taip pat – konsultuoti visus verslus ar savivaldos institutcijas suinteresuotas diegti mažiau taršios logistikos priemones.

Birželio mėnesį Berlyne vyko ekspertų konsorciumo susitikimas, kuriame Žaliosios politikos institutą atstovavo projektų vadovė Ieva Budraitė. Ji pristatė galimus teorinius verslo modelius, kuriuos galėtų taikyti logistikos kompanijos ar savivaldos įstaigos, siekdamos mažinti veiklos kaštus, o tuo pačiu ir pademonstruoti socialiai atsakingą elgseną prisidedant prie aplinkos taršos mažinimo.

Renginio akimirkos ir platesnė informacija: http://lcl-project.eu/2017/08/11/expert-group-meeting-in-berlin/

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą “Low Carbon Logistics”. Projektas vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą (the Interreg V-A  Poland – Denmark – Germany – Lithuania – Sweden (South Baltic) Programme 2014-2020; projekto Nr. STHB.03.01.00-SE-0008/15, pav. „Low Carbon Logistics”). Finanasavimas jam skiriamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Daugiau informacijos apie projektą http://lcl-project.eu/

Ar Rietavas taps naujosios logistikos centru Žemaitijoje? Ar po Kuršių Neriją važinės tik ekologiškas transportas? Ar bus surastas receptas, kaip efektyviau pervežti krovinius ir apsaugoti save ir planetą nuo mašinų išmetamos taršos? Galimybes, kaip spręsti esamas problemas, padeda išsiaiškinti Pietų Baltijos programos finansuojamas projektas „CO2 mažinimas logistikoje“, kuris Lietuvos visuomenei buvo pristatytas kovo 22 dieną vykusioje konferencijoje, kurią surengė Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras ir Rietavo savivaldybės administracija. Džiaugiamės, jog renginyje dalyvauti pranešimus skaitė ir Žaliosios politikos instituto projektų vadovė Ieva Budraitė bei logistikos ekspertas doc. dr. Darius Bazaras.

Nuo verslininkų iki politikų

„Norėdami kuo visapusiškiau išsiaiškinti esamą padėtį ir galimybes, į konferenciją kvietėme ministerijų, savivaldybių, pervežimo paslaugas teikiančių įmonių, prekybos tinklų, nevyriausybinio sektoriaus atstovus. Aktyvus dalyvavimas – akivaizdus įrodymas, kad Lietuva yra pasirengusi ieškoti galimybių transporto išmetamai taršai mažinti, – sako Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockeviečienė. – Tad šioje konferencijoje ne tik pristatėme projektą, bet ir aptarėme galimus veiksmus rengiant ir įgyvendinant CO2 mažinimo logistikoje koncepcijas Rietavo, Neringos ir partnerių šalių savivaldybėse.“

Kaip sakė konferencijoje dalyvavę pervežimo įmonių atstovai, transporto priemonių parkas labai susijęs su krovinių vežimo kryptimi. Krovinių pervežimo paslaugas teikiantis rietaviškis Vidmantas Budreckis pripažino, kad naudoja ne pačias ekologiškiausias transporto priemones. Priežastis – jo įmonės transportas juda link rytų ir daugiau laiko stovi negu važiuoja, nes kol kas nėra sutvarkytas sienos pralaidumas. „Kai mašinos prie sienos prastovi apie parą, ekologiškos mašinos ir per 20 metų neatsipirktų“, – konstatuoja V. Budreckis.

Visai kitokiomis žiniomis dalijosi UAB „Vlantana“ generalinis direktorius Antanas Stončius. „Mūsų įmonėje 98 proc. „Euro 6“ emisijos standartą atitinkantys automobiliai. Vairuotojai juokauja, kad apsikabinus duslintuvą galima miegoti, – pokyčiais patenkintas vienos didžiausių pervežimo įmonių Žemaitijoje vadovas.–Mes naudojame intermodalinį pervežimą. 40 proc. atstumo krovinį vežame keliais, kitą atstumo dalį laivais arba traukiniais, tad CO2 išmetimą esame sumažinę iki tiek, kiek leidžia šiuolaikinė moderniausia technika.“

Projekte dalyvauja devyni partneriai iš visų Pietų Baltijos šalių išskyrus Daniją. Lietuvai atstovauja Rietavo ir Neringos savivaldybės, Rietavo turizmo ir verslo centras, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“. Bendras projekto biudžetas 1788146 eurai, iš tos sumos  129306 eurų suma disponuoja Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras ir  153900 eurų suma – Rietavo savivaldybės administracijai.  Įgyvendinant projektą bus kuriama sistema, kuri leistų efektyviau panaudoti transportą ir tuo pačiu sumažinti išmetamų teršalų kiekį mažuose miestuose. „Projekto tiksliniuose regionuose pirmiausia atliksime analizę, sukursime sprendinius ir vieną jų išbandysime. Bus suformuota tarptautinė ekspertų komanda, kuri dirbs ir pasibaigus projektui“,– pristato  projekto vadovė ir projekto vedančiojo partnerio Pietryčių Švedijos energetikos agentūros atstovė Anna Mansson.

Partnerių patirtis

Konferencijos dalyviams buvo pristatytas pietų Švedijos, Vekšės savivaldybėje 2009 metais pradėtas įgyvendinti konsoliduotos distribucijos projektas, kurį pristatė Anna Mansson. Pasak jos, imtis šio projekto Vekšės savivaldybę paskatino keli tikslai. Pirmiausia buvo galvojama apie švaresnę aplinką ir transporto saugumo didinimą, nes keliuose mažėjant mašinų, eismas tampa saugesnis. Kitas dalykas – noras skatinti vietos produkcijos gamintojus, kad būtų vartojama  daugiau vietinių produktų, kurių nereikia vežioti dideliais atstumais. „Įprasta, kad į prekės kainą įskaičiuojamos ir transportavimo išlaidos. Šiame projekte buvo atskirta produktų ir transporto paslaugų kaina. Atskirai vykdomi produktų viešieji pirkimai ir atskirai transporto paslaugų“, – svarbiausius motyvus apžvelgia A. Mansson.

Taigi savivaldybė per viešuosius pirkimus nuperka jos teritorijoje esančioms mokykloms, vaikų darželiams, ligoninėms ir kitoms biudžetinėms įstaigoms reikalingus maisto produktus, kanceliarijos ir kitas reikalingas prekes. Jei anksčiau kiekvienas užsakovas atskirai veždavo prekę į kiekvieną įstaigą, dabar visos jos suvežamos į sandėlį, kuriame prekės supakuojamos pagal kiekvienos įstaigos užsakymą. Iš sandėlio prekes užsakovams išvežioja viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi transporto paslaugų įmonė. Kadangi sandėlis yra privati nuosavybė, savivaldybė jame išperka jai reikalingą plotą. Savivaldybė yra atsakinga už konsoliduotą distribuciją.

Šiuo metu konsoliduotos distribucijos modelis jau taikomas 16 Švedijos savivaldybių ir dar trys savivaldybės jį diegia.

„Vienais atvejais tokia prekių distribucija taikoma vienoje savivaldybėje, kitais atvejais – kelios savivaldybės taiko bendrą sistemą“, – pažymėjo A. Manssson.

Kaimo vietovių mobilumo kompetencijų centro prie Vismaro atstovas Udo Onnen-Weber pristatė Vokietijoje Bad Doberan mieste jau pradėtą konsoliduotos distribucijos projektą.„Vokietijoje yra apie 20 siuntų pervežimo įmonių. Ir visos mašinos važiuoja pustuštės. Pasinaudodami šiuo projektu pradėjome kurti centralizuotą bazę, į kurią suvežamos visos siuntos, o paskui jos cargo dviračiais išvežiojamos gavėjams mieste. Dėl šio projekto jau susitarta su siuntų pervežėjais, – vokiečių projektą pristato Udo Onnen-Weber ir pasidžiaugia kitu vokiečių vykdomu projektu: kaimo vietovės naudojant saulės kolektorius gaminama elektros energiją. Šios elektrinės yra kaimo bendruomenės nuosavybė. Pagaminta energija naudojama viešajam transportui, važinėjančiam tame kaime. Taigi oro nebeteršia ne tik transportas, bet ir elektros gamybos procesas, nes, kaip buvo pabrėžta konferencijoje, kalbant apie elektromobilius, nereikėtų pamiršti, ar ekologiškai gaminama elektros energija, kuria jie varomi.

„Jau dvejus metus bandome inicijuoti logistikos pokyčius, kad į atmosferą mažiau patektų CO2 ir vis susiduriame su iššūkiais. Vienas didžiausių iššūkių – labai skirtingi logistikos rinkos dalyvių lūkesčiai, – sakė Ščecino jūreivystės universiteto atstovas Stanislw Iwan.– Kad ir sumanymas kurti prekių iškrovimo bazes. Jas reikėtų steigti panaudojant lėšas, kurios reikalingos, pavyzdžiui, mašinų stovėjimo aikštelėms įrengti ar kitiems miesto poreikiams. Kol kas mums geriausiai yra pavykę pervežimus sumažinti įrengiant užrakinamas siuntų dėžutes, iš kurių gavėjas pats pasiima siuntą jam patogiu laiku.“

Įžvelgia naujas galimybes

„Matau, kad šis projektas atveria labai gerų regiono vystymo galimybių ir jei pavyktų sukurti konsoliduotą distribucijos sistemą, būtų žengtas labai didelis žingsnis. Man įdomi Švedijos patirtis. Įsteigus tokį sandėlį, apie kokį pasakoja partneriai iš Švedijos, atkristų daug grandžių, išauginančių prekės kainą. Mūsų mažieji tiekėjai, negalintys pateikti didesnio kiekio prekių, didžiųjų prekybos tinklų yra ignoruojami. Sukūrus šį modelį būtų galima pirkti už mažesnę kainą ir pirkti geresnės kokybės prekę. Tai būtų didelė revoliucija mūsų prekybos sistemoje“,– mintimis dalijosi Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.

„Pristatytas švedų logistikos modelis tikrai vertas dėmesio. Ir matau perspektyvias jo įgyvendinimo galimybes. Dabar į mūsų mokyklas vaikų darželius viena mašina atveža pieno produktus, kita duona, trečia – vaisius ir daržoves. Per dieną prie vienos įstaigos privažiuoja 3-5 krovininės mašinos. O čia viską atvežtų viena mašina. Norėtųsi, kad šis projektas kuo daugiau apvienytų savavaldybių“,– lūkesčiais dalijosi Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas.

„Tikimės, kad įgyvendinant šį projektą Neringa taps žalesne savivaldybe,– sakė  Neringos savivaldybės Verslo ir strateginės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Kavaliova – Kol kas konkrečių sprendimų dar nėra. Laukiame ekspertų pasiūlymų. Esame gamtos ištekliais unikalus regionas, todėl mums labai svarbu, kad kuo mažiau būtų taršos. Per šiuos metus surinkę pasiūlymus, atsirinksime tinkamiausius ir bandysime įgyvendinti.“

„Esame sumanę ir iš Pietų Švedijos ieškome partnerių projektui, kuris leistų ant savivaldybės, o gal ir ligoninės pastato įrengti saulės kolektorius, kad jų gaminama elektros energija miesto gyventojai ir svečiai galėtų įkrauti elektromobilius, elektrodviračius, gal net mobiliuosius telefonus“,– sumanymais dalijosi Plungės savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, įžvelgdamas, nemažas ir šio projekto teikiamas galimybes savivaldybių bendradarbiavimui.

Konferencijoje dalyvavęs ekologiškiausios ir gamtai draugiškiausios savivaldybės statuso siekiančio Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis mano, kad šios idėjos turi apimti visas Jūros upės baseine esančias savivaldybes. „Mes norime pasauliui priminti, kad nesame padėvėtų rūbų kraštas, pritariame Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos, kurį pasirašė 197 valstybės ir siekiame užsibrėžtų tikslų diegdami naujausias technologijas“,– pabrėžė S. Mičiulis, į konferenciją atvykęs prieš tris mėnesius savivaldybės įsigytu elektromobiliu ir konferencijos dalyvius pakvietęs jį išbandyti. Kovo 28 d. Tauragės savivaldybė surengė konferenciją, kurioje analizavo, kaip mažinti CO2 išmetimą į aplinką, buvo pristatytas elektrobusas. Miesto gyventojai ir svečiai jį išbandyti gali iki balandžio 3 dienos. Saugant aplinką turi kuo pasidžiaugti ir Rietavas. Čia jau apie porą metų veikia biokuru kūrenama katilinė.

„Rietavas – istorinis Lietuvos inovacijų centras. Čia gimė pirmoji elektrinė, telefono linija, o čia gyvenančių žmonių aktyvumas, savivaldybės vadovų požiūris rodo, kad tradicijas būti inovatyviais siekiama tęsti. Tikėtina, kad Rietavas taps pokyčių logistikoje pradininkas šalyje“, – lūkesčiais dalojasi Rietave vykusios konferencijos projektui „CO2 mažinimas logistikoje“ moderatorius, individualizuotų mokymo programų ir ISM Inobazės vadovas, konsultuojantis verslo įmones esminių kompetencijų išgryninimo ir ugdymo klausimais, Ugnius Savickas.

Renginio akimirkos: http://www.rietavovic.lt/naujienos/2017/03/20170322-konferencija-co2-mazinimas-logistikoje

 

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą “Low Carbon Logistics”. Projektas vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą (the Interreg V-A  Poland – Denmark – Germany – Lithuania – Sweden (South Baltic) Programme 2014-2020; projekto Nr. STHB.03.01.00-SE-0008/15, pav. „Low Carbon Logistics”). Finanasavimas jam skiriamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Daugiau informacijos apie projektą http://lcl-project.eu/

Neringos savivaldybė galėtų tapti laisva nuo CO2 emisijų zona – t.y. teritorija, kurioje absoliučiai minimizuota anglies dvideginio emisijų tarša. Pirmas žingsnis į tai – logistinės veiklos poveikio aplinkai mažinimas pritaikant inovatyvius sprendimus. Kuo tokia alternatyva turėtų būti aktuali verslui ir savivaldai, svarstėme susitikime, į kurį buvo pakviesta Neringos savivaldybės administracija, vietos smulkūs ir vidutiniai verslininkai ir sektoriaus ekspertai.

Renginio metu Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Darius Bazaras pristatė gerąsias CO2 emisijų mažinimo praktikas pasaulyje, įvertino potencialą tai daryti Neringos savivaldybėje. Vietos verslininkų buvo klausiama, kas juos motyvuotų imtis diegti panašius sprendimus savo įmonėse, savivaldos atstovai diskutavo kokia bendradarbiavimo forma galėtų būti vystoma. Džiaugiamės, kad susitikimo pabaigoje buvo surengta neformali kontaktų mugė.

Prieš renginį taip pat vyko projekto “Low Carbon Logistics” partnerių susitikimas projekto pažangai aptarti. Renginio akimirkos:
https://www.facebook.com/Zaliojipolitika/posts/1209523719154394

Renginys organizuojamas įgyvendinant projektą “Low Carbon Logistics”. Projektas vykdomas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą (the Interreg V-A  Poland – Denmark – Germany – Lithuania – Sweden (South Baltic) Programme 2014-2020; projekto Nr. STHB.03.01.00-SE-0008/15, pav. „Low Carbon Logistics”). Finansavimas jam skiriamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Daugiau informacijos apie projektą http://lcl-project.eu/

Žaliasis Žemės dienos paradas

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose

Skaityti daugiau >>

Green New Deal

I Joined-up policies to solve the triple crunch of the credit crisis, climate change and high oil prices The first report of the Green New Deal Grou

Skaityti daugiau >>

Facebook

Get the Facebook Likebox Slider Pro for WordPress