Karo, infliacijos ar globalių politinių virsmų kontekste savęs pamiršti neleidžia ir klimato
kaitos tema. Galingi potvyniai, sausros, gamtos stichijų sukelti padariniai ir žala skatina
ieškoti sprendimų. Lietuvos įmonės, kurdamos pažangias žaliąsias technologijas energetikos, žemės ūkio, atliekų perdirbimo ir kitose srityse, turi potencialo ne tik atrasti naujų rinkų, bet ir prisidėti prie visiems svarbių problemų sprendimo.
Prieš metus Užsienio reikalų ministerijos atstovams, dirbantiems vystomojo bendradarbiavimo srityje, ir „Kurk Lietuva“ projekto vadovei kilo mintis Lietuvoje sukurtus sprendimus ir išplėtotas technologijas aktyviau pristatyti kitomis šalimis. Tai davė pradžią Žaliųjų sprendimų katalogui.
Pusė tarptautinių organizacijų paramos – klimato kaitos sprendimams
Šio katalogo iniciatorės Agnė Skaistytė ir Aušra Raulušonytė sako, jog pastaraisiais metais stebėjo
augantį tarptautinės bendruomenės dėmesį klimato kaitos klausimams.
„Žinome, jog besivystančios šalys labiausiai kenčia dėl klimato kaitos keliamų problemų, tuo pačiu, jos labiausiai atsilieka įgyvendindamos savo klimato kaitos įsipareigojimus. Susijusios problemos nėra sprendžiamos arba dedamos pastangos yra per mažos. Todėl į pagalbą ateina tarptautinės organizacijos arba įvairūs donorai – jie pirmiausia ieško problemų sprendimų, o tuomet – organizacijų ar įmonių, galinčių tuos sprendimus įgyvendinti“, – sakė A. Skaistytė.
„Per paskutinį dešimtmetį viešieji ir privatūs kovai su klimato kaita skiriami finansai pasaulyje padvigubėjo, o juos suprantant ir strategiškai panaudojant, atsiranda naujos galimybės Lietuvai eksportuoti savo tvarias technologijas bei sprendimus, prisidedant prie klimato, energetikos ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo besivystančiose šalyse, – sakė „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė A. Raulušonytė.
Daugelį metų vystomojo bendradarbiavimo srityje dirbanti Agnė Skaistytė akcentavo, jog šiuo metu tarptautinės organizacijos klimato kaitos problemoms spręsti skiria apie 50-60% finansavimo, nes išbalansuoto klimato krizei pristabdyti būtinas visuotinis įsitraukimas ir bendros pastangos mažinant CO 2 išmetimą. Vienos šalies ar netgi žemyno pastangų prieš šį globalų iššūkį – negana.
Pirmasis skepsis: nejau turime ką pasiūlyti?
„Nusprendėme atidžiau pažiūrėti, ar Lietuvoje turime sprendimų ar inovacijų, kurias galėtume
pritaikyti besivystančiame pasaulyje,“ – apie „Žaliųjų sprendimų katalogo“ pradžią kalba
pašnekovė.
Tačiau ji pripažįsta, kad teko įveikti ir nemažai skeptiškumo – „nieko inovatyvaus mes čia nedarome“, „tikrai yra daug labiau nei Lietuva šioje srityje pažengusių šalių“.
Buvusi iniciatyvos „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė Aušra Raulušonytė pusę metų įgyvendino projektą, skatinanti plėsti lietuvių žaliąsias inovacijas į užsienį. Žaliųjų sprendimų katalogas – vienas iš projekto rezultatų. Pasak jos, pastebėta galimybė, jog šioje srityje Lietuvos verslas tikrai turėtų ką pasiūlyti, galėtų veikti per vystomojo bendradarbiavimo įrankius.
„Pradėdami kurti Žaliųjų sprendimų katalogą stengėmės rasti verslus, kurie turi kokį nors žalią sprendimą ir galimybes plėsti gamybą orientuojantis į kitų šalių rinkas. Ieškojome tų, kam žaliosios inovacijos ir tvarios technologijos būtų vertybinė nuostata, nes mūsų tikslas – visų pirma visiems kartu prisidėti prie darnaus vystymosi, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų“, – kalbėjo A. Raulušonytė.
Kai kurioms šalims trūksta labai paprastų technologijų
Jau dešimtį metų Lietuva per vystomąjį bendradarbiavimą nuosekliai skatina lietuviškų saulės modulių plėtrą Sakartvele, Moldovoje ir Armėnijoje. Tačiau „Žaliųjų sprendimų katalogu“ siekta pasiūlyti daugiau galimybių. Kataloge surinktos ir pristatomos ne tik saulės jėgainės, bet ir įvairios inovatyvios žemės ūkio technologijos, garso izoliacijos plokštės, plastiko perdirbimo sprendimai, konsultacijos klimato klausimais ir netgi panaudotų automobilių dalių prekybos platforma.
Siūloma inovacijų įvairovė, nes jų pritaikymo galimybės labai priklauso nuo konkrečių poreikių, klimatinės juostos, politinės valios ir ekonominio šalies pajėgumo.
„Šalį partnerę gali sudominti aukštosios technologijos, tačiau turime žvelgti giliau, – kaip gyvena jos visuomenė ir kokiais įrankiais jos gyventojai naudojasi kiekvieną dieną, – sako A. Raulušonytė. – Tai padeda suprasti, kokie pasiūlymai būtų praktiškai pritaikomi. Ten, kur žmonės neturi geriamo vandens – aukštosios technologijos nėra prioritetas. Todėl į Žaliųjų sprendimų katalogą įtraukėme labai skirtingos technologinės pažangos inovacijas“.
Dažniausiai besivystančioms šalims reikia suvaldyti savo taršą ir CO2 išmetimus
„Ieškome suinteresuotų įsitraukti verslų. Ypatingos atrankos nėra, svarbiausia, kad sprendimai darytų poveikį stabdant klimato kaitą ir, kad juos būtų galima pritaikyti įvairiose klimatinėse zonose, – sako A. Skaistytė. – Norisi, kad katalogas atskleistų sprendimų įvairovę ir įvairiems poreikiams turėtume ką pasiūlyti.
O kokias problemas dažniausiai sprendžia besivystančios šalys? Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovės, situacijų būna įvairių, tačiau dažniausiai šalys nesuvaldo plastiko ir pavojingų atliekų, oro, dirvožemio, vandens taršos, kovoja su pertekliniu gamtinių išteklių vartojimu, ieško, kaip pritaikyti žiedinės ekonomikos principus.
Vienas iš paklausiausių lietuviškų sprendimų pavyzdžių – vienkartinės gėrimų taros surinkimo už depozitą sistema, kurios diegimu aktyviai domisi Moldova, Armėnija bei Azerbaidžanas. Depozito sistemos diegimo klausimais Lietuva taip pat bendrauja su Botsvana, Maroku, Indonezija, Mongolija, Dominikos Respublika, Panama ir Kazachstanu.
Vienas iš sprendimų pasitarnaus ir Ukrainai
Katalogu sudominti siekiama ne tik besivystančių šalių atstovus, tačiau ir jose veikiančius donorus (įvairius projektus finansuojančius fondus ar organizacijas).
Pavyzdžiui, viena iš įmonių, prisistatančių kataloge, gamina garso izoliacijos plokštes su integruotomis saulės baterijomis. Tokia izoliacinė sienelė ne tik sulaiko triukšmą, bet ir gamina elektros energiją, kurią galima panaudoti gyvenviečių šalia greitkelių ar geležinkelio poreikiams.
Dar vienas į katalogą įtrauktas technologinis sprendimas, galėtų būti pritaikomas ir naudingas karo
krečiamoje Ukrainoje.
„Garso izoliacijos panelių gamybos iš statybinių atliekų technologija Ukrainai pasiūlytų kompleksinį sprendimą. Vietoje organizavus pastatų griuvėsių perdirbimą, nebereikėtų pervežti ir laidoti atliekų, o į gamybą įsitraukusiems vietiniams gyventojams būtų sukurtos darbo vietos ir uždarbis,“ – kalbėjo A. Skaistytė.
Lietuviški žalieji sprendimai sklinda po pasaulį
2022-aisiais metais įmonės „Nordstat“ atliktoje apklausoje 78% apklaustų Lietuvos įmonių teigė,
jog joms rūpi aplinkai daromas poveikis.
„Kurk Lietuvai“ iniciatyvoje dalyvaujantis Tomas Alšėnas, tęsiantis iš A. Raulušonytės perimtą Žaliųjų sprendimų katalogo plėtrą, tai patvirtina iš savo patirties. „Verslai į šią iniciatyvą reagavo teigiamai – auga susidomėjimas, katalogas pildosi naujais sprendimais,“ – sakė T. Alšėnas. – „Lietuvos verslams vis plačiau bendradarbiaujant su partneriais Centrinėje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje katalogas padės po pasaulį sklisti ir žalioms
inovacijoms“.
Pasak jo, Žaliųjų sprendimų katalogas yra labai aktualus. Jis atkreipia kitų šalių dėmesį į lietuviškų
žaliųjų sprendimų patogumą, vertę ir įvairovę.
„Vienas iš mano darbo programoje „Kurk Lietuvai“ tikslų – viešinti katalogą ir užsienio partnerius sudominti lietuviškais sprendimais. Labai džiaugiuosi matydamas kylantį susidomėjimą ir galimybes bendradarbiauti juos diegiant įvairiuose kontekstuose“, – sakė T. Alšėnas.
Aušra Raulušonytė sako, jog Žaliųjų sprendimų katalogas katalogas bus praktiškas ir lengvai suprantamas įrankis, platinamas Lietuvos ambasadose, per prekybos atašė, diplomatinių vizitų metu ir prekybos, pramonės ir verslo asociacijų organizuojamose konferencijose. Norinčius į katalogą įsitraukti verslus kviečiame susisiekti elektroniniu paštu green@urm.lt