Dėl augančio gyventojų skaičiaus ir visuomenės senėjimo, auga ir vaistinių preparatų vartojimas, o tai kuria naujus ekologinius iššūkius. Vandens telkiniuose ir jų ekosistemose aptinkama ne tik mikroplastiko, naftos ir panašių teršalų, bet ir farmacinių medžiagų.
Nors vandens telkinių tarša vaistais jau dabar yra tiriama mokslininkų, jos mastas ir galimas poveikis žmogaus sveikatai bei vandens ekosistemoms dar menkai ištirtas. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Sąjunga yra antra pagal farmacinių preparatų suvartojimą pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų, turi būti stebima ES vandens telkinių tarša vaistais.
Jungtinių Tautų inicijuotas tyrimas, kuriuo buvo siekta įvertinti farmacijos produktų patekimą į Baltijos jūrą, atskleidė, kad dažniausiai farmacinės medžiagos šiame regione į vandenį ir jame gyvenančias ekosistemas patenka per komunalinių nuotekų valymo įrenginius, t.y. pagrindinis šaltinis yra farmacinių produktų vartojimas, jų pasišalinimas per žmonių ir gyvūnų šlapimą bei išmatas ir patekimas į vandens telkinius dėl ne iki galo išvalytų nuotekų. 
Preliminariais skaičiavimais, komunalinių nuotekų valymo įrenginiai kasmet į aplinką išleidžia maždaug 1,8 tūkst. tonų medikamentų. Paaiškėjo, kad tik 9 iš 118 vertintų medžiagų buvo išvalytos 95 proc. efektyvumu. Maždaug pusė medžiagų buvo pašalintos tik iš dalies (mažiau nei 50 proc. efektyvumu).
Turimi duomenys rodo, kad Baltijos jūros aplinkoje dažniausiai aptinkamos medžiagos, naudojamos priešuždegiminiuose ir skausmą malšinančiuose vaistuose, širdies ir kraujagyslių bei centrinės nervų sistemos ligas gydančiuose preparatuose. Pavyzdžiui, Klofibro rūgštis nustatyta 83 iš 128 mėginių, primidonas aptiktas visuose 51 mėginyje ir karbamazepinas aptiktas 136 iš 266 mėginių. Švedijoje paimti Baltijos jūros aplinkos mėginiai atskleidė, kad ešerių tulžyje galima aptikti diklofenako, ibuprofeno ir kitų vaistinių medžiagų.
Manoma, kad nuolat valgant antibiotikais ar panašiais vaistais užterštą maistą gali išsivystyti organizmo atsparumas, tad susirgus vaistai gali nebepadėti. Kai kurios medžiagos, ypač esančios kosmetikos gaminiuose, labiausiai kenkia endokrininei sistemai. Su maistu gaunant tokių medžiagų padidėja nutukimo, diabeto, kitų endokrininių ligų tikimybė. Taip pat manoma, kad jos gali išprovokuoti vėžį, apsigimimus.
Ką galiu pakeisti?
- Tinkamai šalinti pasibaigusio galiojimo ar dėl kitų priežasčių vartojimui netinkamus vaistus, t.y. nunešti tokius preparatus į vaistinę, kur bus pasirūpinta tinkamu jų utilizavimu.
- Perkant gydomuosius kosmetikos gaminius įvertinti jų sudėtį ir prioritetą teikti natūralioms ir mažiau priedų turinčioms priemonėms.
- Palaikyti vandenvalos įrenginių modernizavimą, nes tai leistų efektyviau išvalyti nuotekas ir į vandens telkinius patektų švaresnis vanduo.
Rengiant informaciją remtasi Pharmaceuticals in the aquatic environment of the Baltic Sea region, A Status Report, 2017.
Informacija parengta įgyvendinant projektą „Uostamiesčio aplinkosaugos forumas“, iš dalies finansuojamą Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis.