Ar pastebėjote, kad vis dažniau po atviru dangumi vykstančiuose koncertuose ar sporto varžybose, festivaliuose veikia depozitinių bokalų sistemos? Pirkdamas gėrimą renginio dalyvis papildomai sumoka 2 ar 3 eurų depozito mokestį ir už bokalą, o renginio pabaigoje gali jį sugrąžinti gėrimų tiekėjams.
Daugkartinių indų nuomos platforma „Reuse it“ siūlo renginių organizatoriams pagaminti tokius bokalus ir vėliau juos panaudotus išsivežti, išplauti ir netgi pasaugoti iki kito panašaus renginio.
Šios įmonės atstovas Arūnas Čižauskas pasakoja, kad tokia sistema jau „stovėjo ant slenksčio“ 2019 metais, tik tada Lietuvą ir pasaulį užklupo COVID pandemija… Daugkartinius gėrimų bokalus, depozito sistemas daugelis atidėjo.
„Tačiau buvo renginių organizatorių, kurie norėjo ir pradėjo tais pačiais 2019 m. Tokie buvo Žagarės vyšnių festivalio organizatoriai – jie kasmet išleidžia vis kitokį bokalą, su kitokiu dizainu, kai kuriems žmonėms tai tampa renginio suvenyru, jie renka tokius bokalus. Pirmaisiais metais Žagarės regioninio parko (kurio teritorijoje vyksta festivalis, – red. past.) atstovai buvo užsakę 50 konteinerių šiukšlių išvežimui ir atvykę abstulbo – šiukšlių tiesiog nebuvo”, – pasakoja A. Čižauskas.
Jis skatina ketinančius įsivesti tokią sistemą, nedėti ant bokalo metų ar labai konkrečių pavadinimų – kad bokalus būtų galima naudoti kitais ir dar kitais metais.
Pašnekovo teigimu, daugartiniai depozitiniai maisto indai – vis dar ateitis.
Dar ir šiandien dalį renginių organizatorių įsivesti depozitinę sistemą skatina ne tvarumo idėjos.
„Statistiškai renginių metu 15% tų bokalų negrįžta. Galbūt kažkas netyčia sulaužo, kiti – kaip tik saugo ir pasilieka kaip suvenyrą. Tokiu atveju būtent tokio dydžio dalis depozito mokesčio lieka patiems maisto ar gėrimų tiekėjams, festivalio organizatoriams. Taigi kai kurių motyvas yra finansinis,“ – kalbėjo „Reuse it“ pardavimų vadovas.
Pastaraisiais metais tokie bokalai vis dažniau naudojami įvairiose sporto varžybose. Ant jų spausdinami namų (Lietuvos) komandos (pavyzdžiui, futbolo komandos „Vilniaus Žalgiris“) vizualai, tad toks atributas sirgaliaus rankose tampa komandos palaikymo simboliu.
Tačiau A. Čižauskas pastebi, kad sporte vis dar veikia „lyderio efektas“.
„Esu tiesiog girdėjęs tiesiai šviesiai sakant: „Kai įsives „Žalgirio“ arena – tada ir mes“. O „Žalgirio“ arenoje yra daug skirtingų tiekėjų ir daug teisinių niuansų. Tačiau jau jau, esame arti tikslo,“ – sakė pašnekovas.
A. Čižauskas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vienkartiniams gaminiams įvestas „pakuotės mokestis“ teisiškai iš tiesų turėjo būti depozito mokestis.
„Bet pabandykite kada grąžinti pardavėjui išvalgytą ledų indelį ar išgertą kavos puodelį,“ – šypsosi A. Čižauskas.
Realios depozitinės sistemos yra patogios vartotojams, neša papildomą finansinį uždarbį renginio organizatoriams ir išvaduoja vasaros renginius nuo depozito atliekų. Įvedus tokį principą buvo pakeista visa sistema, tačiau vartotojams nedaug kas pasikeitė.
Ar pavyktų pamažu įtraukti ir depozitinių užkandžių indų sistemą įvairiuose renginiuose?