Procesą, kai vanduo telkinyje netikėtai pažaliuoja ir pradeda skleisti nemalonų kvapą, vadiname vandens „žydėjimu“. Tai vienas akivaizdžiausių eutrofikacijos požymių. Šį reiškinį skatina padidėjęs azoto ir fosforo junginių kiekis vandenyje. 

Nuo eutrofikacijos kenčia maždaug 97 proc. Baltijos jūros, 12 proc. teritorijos priskiriama prie prasčiausios būklės kategorijos. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2012-2017 m. su upėmis iš Lietuvos žemyninės dalies į Baltijos jūrą vidutiniškai per metus pateko 42 140 tonų bendro azoto ir 1 286 tonos bendro fosforo. 

Labiausiai už taršą šiomis medžiagomis atsakingas intensyvus trąšų naudojimas žemės ūkio sektoriuje. Tarša iš žemės ūkio sudaro 72 proc. taršos azotu ir 54 proc. – fosforu. Nors minėtu laikotarpiu buvo stebėta bendro fosforo koncentracijų mažėjimo tendencija, jūros rajono būklė pagal bendro azoto ir fosforo koncentracijas išliko bloga.

Spalvą pakeitęs vanduo ir nemalonus kvapas – ne vieninteliai šio proceso padariniai. Dėl „žydėjimo“ sumažėja vandens skaidrumas, todėl į gilesnius sluoksnius sunkiau patenka saulės šviesa. Šie procesai turi neigiamos įtakos ir biologinei įvairovei bei žuvų populiacijai. 

„Žydintis“ vanduo gali būti pavojingas ir žmogaus sveikatai, nes tuo metu melsvabakterės gamina ir į vandenį išskiria žmogui ir gyvūnams pavojingas toksines medžiagas. Jos gali sukelti alergines odos reakcijas, sutrikdyti virškinimo ir nervų sistemų veiklą.

Net jei vandens telkinyje fiksuojamas žemas toksinų koncentracijos pavojaus lygis, nuolat maudantis tokiame telkinyje išlieka ilgalaikių pasekmių rizika. T.y. kadangi melsvabakterių toksinai kaupiasi organizme, po kurio laiko jie gali sukelti lėtines ligas (vėžį, išsėtinę sklerozę, paspartinti Alzheimerio ligos progresavimą ir t.t.). 

Šylant klimatui eutrofikacijos procesai dar labiau spartės, todėl vandens telkiniai bus vis mažiau tinkami maudymuisi, žvejybai, gyvulių girdymui ir kitoms reikmėms. Atstatyti vandens telkinių ekosistemas į ankstesnę stadiją, jei eutrofikacija ypač pažengusi, bus pernelyg sudėtinga ir brangu.

Norint apsaugoti Baltijos jūrą ir kitus vandens telkinius, būtina skatinti žemės ūkio tvarumą. Kaip galite prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo? Rinkitės ekologiškus maisto produktus, vietinių, smulkių ar net šeimos ūkių produkciją. 

Iliustracijos šaltinis: HELCOM

Informacija parengta įgyvendinant projektą „Uostamiesčio aplinkosaugos forumas“, iš dalies finansuojamą Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis.

Share This