„XXII amžius“ | Deimantė Grincevičiūtė
Augantis vartojimas pasaulyje sukūrė ne tik plastiko taršos problemas, bet ir nerimą dėl miškų nykimo. Skaičiuojama, kad per mažiau nei tris dešimtmečius pasaulis prarado miškų plotą, didesnį nei Pietų Afrika. Kodėl miškai svarbūs, ypač – kovojant su klimato kaita, ir kaip jų nykimas veikia ten gyvenančias gyvūnų rūšis?
Mediena vietoje plastiko – už ar prieš?
Pasaulyje vis stiprėjantis judėjimas už vienkartinio plastiko gaminių atsisakymą iškėlė naują dilemą – kuo jį pakeisti? Priimtinesne plastiko alternatyva laikoma mediena, nes tai atsinaujinanti žaliava. Tačiau medienos gavybai kertami medžiai, o jie yra viena efektyviausių priemonių kovoje su klimato kaita. Pavyzdžiui, iš 15-os metų amžiaus medžio galima pagaminti apie 700 pirkinių maišelių, o tokį kiekį didelis prekybos centras sunaudoja maždaug per valandą, todėl geriausia alternatyva yra saikingesnis vartojimas.
Tyrimai rodo, kad 57 proc. pirkėjų sutinka mokėti daugiau, jei gaminys yra pateikiamas tvarioje ar natūralioje pakuotėje. Tačiau pirkėjai yra labiau linkę mokėti ir už įpakavimą, kuris tik atrodo „žaliai“. Neretai užtenka neapdirbtai atrodančio, nedažyto ir nelakuoto kartono ir žmogui tai asocijuojasi su mažesne žala aplinkai. Tai reiškia, kad gamintojai tampa vis labiau suinteresuoti savo produkciją pateikti kuo „ekologiškiau“ atrodančioje pakuotėje, kuri gali ir neturėti nieko bendro su tvariais medžiagų gavybos ar produkcijos pagaminimo būdais, o tai dar labiau sustiprina medienos, kaip žaliavos, paklausą.
Mažėjantys miškų plotai pasaulyje
Miškai užima apie 30 procentų viso pasaulio žemės ploto, tačiau jie nyksta nerimą keliančiu greičiu. Pasaulio banko duomenimis, nuo 1990 m. iki 2016 m. pasaulis prarado 1,3 milijono kvadratinių kilometrų miško – plotą, didesnį nei Pietų Afrika. Prieš penkerius metus atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo tada, kai žmonės pradėjo kirsti miškus, buvo iškirsta maždaug 46 proc. medžių. Per pastaruosius 50 metų buvo sunaikinta apie 17 procentų Amazonės atogrąžų miškų, o nuostoliai pastaruoju metu ir toliau auga.
Miškų kirtimai neigiamai veikia gyvūnus ir visą žmoniją. 80 procentų žemės sausumos gyvūnų ir augalų gyvena miškuose. Jų naikinimas ypač pavojingas kai kurioms gyvūnų rūšims. Medžių lapai miške užstoja saulės spindulius, o naktį sulaiko šilumą. Išretintas miškas lemia ekstremalius temperatūros svyravimus, kurie gali pakenkti augalams ir gyvūnams.
Miško nauda
Miškai yra planetos plaučiai, kasmet jie sugeria beveik trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Tad saugodami ir plėsdami miškus mes ne tik galime kvėpuoti švaresniu oru, bet ir prisidėti prie klimato krizės stabdymo.
Kuo dar naudingi miškai? Jie mažina dirvožemio eroziją, padeda palaikyti vandens lygį upėse ir ežeruose, suteikia buveinę bioįvairovei, apsaugo nuo triukšmo, suteikia žmogui estetinį ir emocinį pasitenkinimą. Tačiau augantis vartojimas ir medienos poreikis miškams ir visai jų ekosistemai kelia egzistencinę grėsmę.
Miškų nykimas yra ir klimato kaitos priežastis, ir pasekmė. Karščio bangos ir klimato kaitos paskatintos sausros sukelia gaisrus, kurie naikina didžiulius miškų masyvus visame pasaulyje. Juose žūva laukiniai gyvūnai, gyvenamąsias teritorijas pasiekę gaisrai atima namus iš daugybės žmonių.
Miškas – ne sąvartynas
Be to, kad miškai pasaulyje susiduria su egzistencine grėsme dėl masinių kirtimų, dažnai jie tampa ir atliekų aikštelėmis, kuriose neatsakingi asmenys atsikrato šiukšlėmis. Kasmet miškininkai ir įvairių aplinkosauginių iniciatyvų dalyviai keliauja per miškus ir renka ten žmonių išmestas atliekas. Pernai vien Valstybinės miškų urėdijos duomenimis iš Lietuvos miškų buvo surinkta maždaug 700 tonų didelių gabaritų bei buitinių atliekų. Nuo statybinių medžiagų iki šaldytuvų ir televizorių – Lietuvos miškuose galima rasti visko. Šiemet iniciatyvos „River Cleanup“ savanoriai vien iš Vilnelės upės ir jos pakrančių ištraukė per 60 padangų.
Visas šias atliekas būtina pristatyti į sąvartynus, atliekų tvarkymu užsiimančias įmones ir tam skirtas aikšteles. Gamtoje paliktos šiukšlės – ne tik estetinė problema. Į atvirą gamtą patekusios atliekos išskiria pavojingas medžiagas, kurios kenkia augmenijai, gyvūnams ar patekusios į vandens telkinius kelią pavojų visai vandens ekosistemai.
Ką galime padaryti, kad apsaugotume save ir gamtą? Galime keisti gyvenimo būdą ir vartoti mažiau.
Projektą „Kontaktas: žmogaus įtaka gamtai“ įgyvendina Žaliosios politikos institutas bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybe, naudojant Aplinkosauginio švietimo rėmimo programos lėšas.