Vytautas ŠIMANSKAS
www.ekologija.lt
Lietuva šiuo metu, galima sakyti, stovi ant amžiaus projekto slenksčio – Visagine ketinama statyti naują atominę elektrinę. Žiniasklaidoje gausu pranešimų apie būsimą energetinę nepriklausomybę, mažas elektros energijos kainas ir šio „amžiaus projekto“ būtinybę. Kadangi net po įvykių Černobilyje bei Fukušimoje atominės energetikos saugumo klausimas jos šalininkams neatrodo pakankamai rimtas, dabartinės diskusijos „už“ ar „prieš“ Visagino atominę elektrinę apsiriboja vien ekonomine šio projekto puse.
Vienas pagrindinių atominės energetikos šalininkų argumentų yra maža gaminamos elektros savikaina. Tačiau, kalbant apie konkrečią būsimos Visagino atominės elektrinės gaminamos elektros energijos kainas, iki šiol nebuvo pateikiami jokie konkretesni skaičiai.
Vasario 14 dieną energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Visagino atominėje elektrinėje pagamintos elektros savikaina sieks nuo 7 iki 10 centų už kilovatvalandę. Atsižvelgiant į tai, kad Ignalinos atominėje elektrinėje pagamintos elektros savikaina buvo 7 centai už kilovatvalandę, kyla natūralus klausimas, ar ministro pateikta kaina turi racionalų pagrindą? Juk už Ignalinos atominės elektrinės pastatymą mes nemokėjome, taip pat patys nemokame už jos uždarymą – dalį išlaidų padengia Europos Sąjunga. Įvertinus šią situaciją, norėtųsi paklausti, kaip įmanoma prilyginti naujos elektrinės elektros savikainą Ignalinoje pagamintos elektros savikainai, kurią sudarė tik eksploatacinės išlaidos?
Energetikos ministro pasisakymą dėl būsimos Visagino atominėje elektrinėje pagamintos elektros energijos savikainos pakomentuoti sutiko Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas profesorius Jurgįs Vilemas, aplinkosaugininkas Linas Vainius ir Lietuvos žaliųjų sąjūdžio energetikos komiteto pirmininkas Martynas Nagevičius.
„Tikriausiai energetikos ministras suklydo ir supainiojo lietuviškus centus su euro centais. Tokia elektros energijos savikaina įmanoma tik tuo atveju, jei atominę elektrinę mums kas nors padovanotų kartu su visu jai reikalingu kuru“ – teigia profesorius Jurgis Vilemas.
Linas Vainius taip pat nemano, kad ministro nurodyta savikaina būtų reali:„Kadangi viešai nėra paskelbta ir nėra galimybės pasidomėti, kuo pagrįsta tokia kaina, ją galima vertinti tik pagal buvusius projektus. Kaip pavyzdį galime imti Ignalinos atominę elektrinę, kurios pastatymas mums nekainavo, mes mokėjome tik už eksploataciją, į jos gaminamos elektros energijos savikainą neįtraukiant net uždarymo kaštų. Turint omenyje, kad statybos kaina bus apmokama didžiąja dalimi iš paskolų, už kurias reikės mokėti palūkanas, taip pat tai, kad nėra įtraukta uždarymo kaina, šie ministro pateikti skaičiai atrodo niekuo nepagrįsti. Kalbant apie nepagrįstus skaičius ir kaip jie gali keistis, verta prisiminti istoriją su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Pradiniais skaičiavimais, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas turėjo kainuoti 2 milijardus eurų, tačiau kaina pakilo iki 2,9 milijardų. Panaši istorija ir su Visagino atomine elektrine. 2006 m. buvo atlikta galimybių studija, kurioje nurodoma, kad 1600 MW galios elektrinė kainuotų nuo 2,5 iki 4 milijardų eurų. Remiantis šiais optimistiniais skaičiavimais ir buvo nuspręsta pradėti statybas, tačiau 2011 m. skaičiai pasikeitė, ir buvo įvardyta jau 5 milijardų eurų suma, galima manyti, kad ji taip pat nėra galutinė. Kaip parodė Suomijos patirtis, projekto eigoje atominės elektrinės kaina gali išaugti daugiau, nei dvigubai. Nusprendus statyti Olkiluoto elektrinėje trečią reaktorių, siūloma kaina buvo 2,5 milijardo eurų, svarstymų eigoje buvo priimta 3,5 milijardų suma, o projektą įgyvendinant kaina pakilo iki 6,6 milijardų eurų.“
Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos žaliųjų sąjūdžio energetikos komiteto pirmininkas Martynas Nagevičius. Jo teigimu, į paminėtą kainą neįtraukti kapitalo kaštai, juos įtraukus savikaina būtų didesnė už šiuo metu esančią rinkos kainą.
Įvertinus ekspertų nuomones, užsienio šalių patirtį dėl išaugusių atominių elektrinių statybų kaštų bei situaciją, kuomet konkretesnis naujosios atominės elektrinės elektros savikainos ekonominis pagrindimas nėra atliktas, iškyla klausimas, ar Visagino atominės elektrinės projektas iš tiesų yra ekonomiškai naudingas. Panašu, jog pagrįstai atsakyti į šį klausimą visuomenei kol kas neskubama, apsiribojant populistiniais pažadais apie pigią elektros energiją. Taip pat derėtų prisiminti ir tai, kad iki šiol praktikoje nebuvo nei vieno atvejo, kuomet šalies politikams būtų tekę prisiimti politinę ar teisinę atsakomybę dėl šaliai nenaudingų sprendimų priėmimo.