Statybų sektorius yra laikomas viena iš taršiausių pramonės sričių, nes naudojama daugybė išteklių, kurių dalis į aplinką sugrįžta atliekų pavidalu. Be to, daugelis įprastai naudojamų medžiagų yra itin imlios energijai. O nuo kokybiškai pastatyto pastato priklauso žmogaus gerovė, gyvenimo, darbo kokybė ir net sveikata. Kaip keičiasi žmonių požiūris į pastatų poveikį ir kokios tendencijos vyrauja?

Nuo praėjusių metų Lietuvoje įsigaliojo prievolė naujiems statiniams atitikti A++ energetinio naudingumo klasę, tai reiškia, kad pastatas energijos suvartojimo sąnaudas turi sumažinti iki minimumo, o energija turi būti generuojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, statybų sektoriaus įmonės taip pat ieško inovacijų, kaip mažinti savo procesų pėdsaką.

„Siekiama naudoti vis mažiau energijai imlių produktų, juos keičiant organinėmis alternatyvomis, stengiamasi rinktis žiediškumą garantuojančias medžiagas (perdirbtas ar galimas pakartotinai panaudoti), trumpinama logistikos grandinė.

Žinoma, tokios praktikos kol kas užima mažą rinkos dalį, bet džiugina, kad paraleliai auga vartotojų sąmoningumas, diktuojantis ekologiškesnių sprendimų paklausą. Augant jam ir įsigaliojant vis platesniam ES Žaliojo kurso reguliacijų spektrui, pastatų statyba ir apdaila turėtų tapti aplinkai draugiškesnė“, – sako Žaliosios politikos instituto analitikė Ieva Budraitė.

Galime pastebėti ir vis didėjantį susidomėjimą valstybės kompensacijomis diegiantiems savo namuose atsinaujinančius šaltinius, kurie ne tik padeda sutaupyti energijos kaštus, bet ir prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. ESO vien per šių metų sausio mėnesį sulaukė rekordinio 2,3 tūkst. prašymų skaičiaus išduoti sąlygas gyventojų saulės elektrinių prijungimui prie skirstomųjų tinklų.

Saulės elektrinių atsiperkamumas – pagreitėjo

„Ignitis“ valdybos narys, privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas pastebi, kad gaminančių vartotojų, kurie namuose įsirengia saulės elektrines, skaičiaus spurtui daug įtakos turėjo ne tik valstybės subsidijos saulės elektrinių įsigijimui, bet ir išaugusios energijos kainos.

„Kainų augimas ir valstybės parama lėmė itin staigų gaminančių vartotojų augimą. Taip gyventojai tikisi daugiau sutaupyti. Juo labiau, kad šiuo metu ir saulės elektrinių atsiperkamumas yra itin didelis. Prieš trejus metus saulės elektrinės atsipirkimo laikotarpis truko tarp 8-9 metų, o dabar matome, kad dėl išaugusių elektros energijos kainų investicija atsipirktų per 3-4 metus. Žmonės gali atsipirkimą koreguoti ir pagal tai, kokią elektrinę įsirengia.

Jei jie įsigyja elektrinę, kuri patenkina visą namų poreikį, nereikia pirkti energijos iš tiekėjo, įrengta saulės elektrinė atsiperka daug greičiau. Vidutiniškai žmonės perka 7-9 kW saulės elektrinę, bet yra ir perkančių po 15 kW. 1 kW Lietuvoje pagamina apie 1000 kWh elektros energijos per metus. Vidutinis butas per metus suvartoja apie 2–2,5 tūkst. kWh energijos, tačiau namas, kuriame yra elektrinis šildymas ir daug kitų elektrinių prietaisų gali suvartoti ir iki 15 tūkst. kWh elektros energijos“, – teigia Andrius Kavaliauskas.

Todėl jis pataria gerai įvertinti savo energijos suvartojimo poreikį ir rinktis tokią saulės elektrinę, kurios atsiperkamumas būtų kuo greitesnis.

Lietuvoje – 70 sertifikuotų žaliųjų pastatų

Lietuvoje atsiranda ne tik energetiškai tvaresni, bet ir įvairiapusiškai aplinkai draugiški – žalieji pastatai. Tokie žalieji pastatai, kurie atitinka sertifikavimo ir vertinimo kriterijus, dėl atsakingesnio požiūrio į statybos procesą tampa sveikesne, ekonomiškesne alternatyva įprastiniams namams.

Lietuvoje veikianti Lietuvos žaliųjų pastatų taryba pagal parengtą tvarumo vertinimo sistemą jau yra įvertinusi ir žaliaisiais pastatais pripažinusi daugiau nei 70 Lietuvoje esančių statinių.

Pasak Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos nario, architekto, profesoriaus Gintauto Stauskio, šie pastatai racionaliai vartoja gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose ir daro itin mažą poveikį aplinkai.

„Žalieji pastatai yra tokie, kai jų kūrimo metu stengiamės maksimaliai išsaugoti esamą aplinką, jos vertingiausias savybes ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai. Į tai įeina ir medžiagų pasirinkimo, ir atliekų (siekiama generuoti kuo mažiau atliekų), sklypo pasirinkimo (pasirinkti sklypą jau urbanizuotoje teritorijoje), vidaus mikroklimato, taršos į aplinką ir energetikos klausimai.

Energetika šiandien labiausiai akcentuojama, tačiau energetinis efektyvumas yra tik vienas iš daugelio aspektų. Kitaip sakant, statant žaliuosius pastatus, siekiama, kad poveikis klimatui per statybos procesą būtų kuo mažesnis“, – teigia profesorius Gintaras Stauskis.

Profesorius pastebi, kad daugiausia tvarių pastatų kuria verslas, privatūs vystytojai, todėl žaliųjų pastatų daugiausia yra komerciniame sektoriuje.

„Vystytojai, projektuodami biurus, prekybos pastatus, mato didesnę grąžą iš žaliųjų pastatų. Visgi individualios statybos segmente taip pat vis didesniu prioritetu tampa tai, kad namų vidaus mikroklimatas būtų ne tik energetiškai efektyvus, bet ir palankus sveikatai“, – sako profesorius Gintaras Stauskis.

Ekologiška alternatyva įprastoms sienų konstrukcijoms

Statybinė pastato konstrukcija gali ne tik stipriai prisidėti prie namų mikroklimato pagerinimo, bet ir prie aplinkos išsaugojimo. Tai įrodo lietuvių Kybartuose gaminamos „Ecococon“ šiaudinių skydų sistemos. „Ecococon“ direktorius Marius Tarvydas pasakoja, kad jų gaminami šiaudiniai skydai sienų konstrukcijai ne tik neišskiria į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų, bet dar ir uždaro jas, surinktas iš aplinkos.

„Ecococon“ šiaudinių skydų sistemos yra orientuotos į individualių ir visuomeninės paskirties pastatų statybą. Gaminame medinio karkaso rėmą, kurį užpildome šiaudais, kaip šilumos izoliacine medžiaga, skirtą išorinei, nešančiai pastato konstrukcijai įrengti. Produkcijos ekologiškumas ir unikalumas yra tai, kad produkto gamybai mes naudojame 90 proc. atsinaujinančias medžiagas – medieną ir šiaudus, kurie yra laikomi atlieka. Ir medis, ir šiaudai, augdami akumuliuoja į save CO2 emisiją. Jie tampa tarsi emisijos saugotojai, surinkėjai. Todėl mūsų gaminama siena tampa savotišku CO2 emisijos sandėliu. Parduodami klientui savo produktą su specialia skaičiuokle paskaičiuojame, kiek žmogus, įsigydamas produkciją, prisideda prie CO2 mažinimo“, – pasakoja Marius Tarvydas.

Produkto ekologiškumas ir išskirtinumas atveria kelius į naujas rinkas

„Ecococon“ šiaudinių skydai yra pripažinti vienais ekologiškiausių statybos produktų pasaulyje, kuriems suteiktas „Cradle to Cradle“ sertifikatas ir „Silver“ (liet. „Sidabro“) kategorija. Šiuo metu įmonė siekia aukščiausios – „Gold“ (liet. „Aukso“) kategorijos, kurią tikisi turėti kitais metais.

Lietuvoje iš „Ecococon“ šiaudinių skydų jau yra pastatyta apie 40 namų. Daugiausia įmonės produkcijos iškeliauja į kitas Europos Sąjungos valstybes, Kanadą, JAV.

„Ecococon“ direktorius Marius Tarvydas skaičiuoja, kad per metus įmonė į užsienį išveža apie 80 nuo 100 iki 600 kv. m. dydžio sienų projektų. Ekologiški gaminiai populiarėja ne tik individulių namų, bet ir visuomeninių pastatų statyboje.

„Prieš kelis metus iš mūsų šiaudinių skydų Olandijoje pastatyta mokyklos krepšinio salė, taip pat 50-ies gyvenamųjų namų kvartalas. Suomijoje, Helsinkyje iš mūsų produktų yra pastatyta garso įrašymo studija. Kanadoje pastatyti dideli gyvenamieji namai, kurių vieno plotas siekia 600 kv. m. JAV kitais metais planuojamas statyti kelių tūkstančių kvadratinių metrų biurų pastatas. Vis dažniau šiaudiniai skydai naudojami visuomeninės paskirties pastatų statybai, nes tokiems pastatams keliami vis aukštesni reikalavimai.

Įmonės, norinčios gauti leidimus statyboms, turi pateikti medžiagų sąrašus, iš ko bus statomas pastatas, taip pat – medžiagų tiekėjų deklaracijas apie CO2 emisijas (kiek medžiaga jos gamybos procese sugeneruoja CO2). Jei statinio bendras medžiagų CO2 emisijos kiekis viršija valstybės nustatytas normas, statytojui paprasčiausiai neišduodamas statybos leidimas. Olandijoje prieš dvejus metus įvedus šiuos reikalavimus buvo sustabdyta daugiau kaip 1500 projektų. Statytojai buvo priversti ieškoti medžiagų tiekėjų, kurie užtikrina, kad jų gaminiai sugeneruoja mažesnį CO2 emisijos kiekį“, – sako Marius Tarvydas.

Kybartuose gaminami šiaudų skydai įgijo konkurencinį pranašumą, nes „Ecococon“ turi CO2 emisijos sertifikatus, kuriuose pažymima, kad jų gamindami produktai ne tik nesukuria anglies dvideginio emisijos, o kaip tik – ją  absorbuoja. Tai yra – įmonės produktas CO2 emisijos atžvilgiu yra ne neigiamas, o teigiamas, todėl statytojai, pasirinkę „Ecococon“ produktą, gali sumažinti bendrą statinio anglies pėdsaką.

Marius Tarvydas prisipažįsta, kad „Ecococon“ šiaudų skydų gamybos padalinys, Kybartuose veikiantis nuo 2010 metų ir per visą laiką pagaminęs apie 40 tūkst. kv. m. šiaudinių sienų, jau  yra pasiekęs maksimalius gamybos pajėgumus, todėl šiuo metu projektuojamas antrasis įmonės padalinys Slovakijoje, kurį tikimasi pabaigti iki 2025 metų.

Mitai apie šiaudinių skydų degumą ir peles – seniai paneigti

Nepaisant to, kad įmonė turi pasaulyje pripažintus sertifikatus, jos produkcijai keliami griežti reikalavimai ir patikros, tačiau iš žmonių, ieškančių alternatyvų įprastoms sienoms, Marius Tarvydas vis dar išgirsta pasenusius mitus, kuriuos lengva sugriauti. Klientai prieš įsigydami šiaudų skydus ne tik domisi, ar jie yra degūs, bet ir ar namuose neatsiras graužikų.

„Dažnai girdžiu klausiant, kuo mes impregnuojame šiaudus ar medieną, kad jie nebūtų degūs. Mes jų neimpregnuojame, nes nusižengtume ekologiškumo reikalavimams, kurie draudžia gamyboje naudoti agresyvią chemiją. Šiaudų skydai nedega, nes šiaudai pakankamai standžiai supresuojami į medini karkasą ir juose paliekama tik apie 7 proc. deguonies. Esame atlikę visus įmanomus degumo testus. Šiaudų skydai atitinka aukščiausius nedegumo reikalavimus, kurie yra tokie patys, kaip ir gelžbetoniniams pastatams, iš kurių, jiems užsidegus, žmonės turi turėti galimybę pabėgti per dvi valandas.

O dėl populiaraus mito dėl graužikų – pelės gyvena visur, kur randa galimybę prasigraužti ir įlįsti ten, kur šilta. Pelės įlįs į bet kokią apšiltinimo medžiagą, jei pastatas nebus sandarus ir skleis šiluma. Jei pastatas yra sandarus, neskleidžia šilumos į išorė, pelės niekada į pastatą nelįs“, – teigia „Ecococon“ direktorius.

Ekologija ne visada kainuoja brangiai, o nauda sveikatai – didelė

Paklaustas, ar ekologija pastatų statyboje visada reiškia ir didesnę kainą, Marius Tarvydas teigia, kad viskas priklauso nuo požiūrio: šiaudiniai skydai yra naudojami tik išorinei pastato sienai pastatyti ir įprastai sudaro tik apie 5-6 proc. statomo namo sąmatos.

Visgi šie ir kiti žalieji sprendimai padeda sutaupyti energijos sąnaudas ir užtikrina daug geresnį gyvenamųjų patalpų mikroklimatą, užtikrindami tinkamą oro drėgnumą, kuris yra būtinas odai, akims, kvėpavimo takams ir bendrai žmogaus sveikatai.

Daugiau įdomių faktų apie tvarius pastatus sužinosite užsiregistravę internetu laikyti Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą, kuris vyks spalio 24 dieną.

Share This