Žemės ūkio sektorius yra strateginė šalies ūkio sritis, atsakinga, kad mums niekada nepritrūktų maisto, žaliavų ir kitų produktų. Tačiau tuo pat metu žemės ūkis įvardinamas kaip vienas iš didžiausių gamtos teršėjų, generuojantis tonas klimatą šildančių emisijų, nualinantis dirvožemį, skaldantis į siaurus ruoželius laukinių gyvūnų buveines.
Ar apskritai yra būdas sukurti ekologiškai stabilų, gyvybingą, estetišką, tačiau vis tik ekonomiškai produktyvų ūkį? Diskusijų festivalyje „Būtent!“, „Pasirinkimų kompaso“ erdvėje diskutuosime, ar agrarinė miškininkystė galėtų tapti populiaria žemės naudojimo sistema Lietuvoje. Ar toks ūkininkavimo būdas galėtų aprūpinti šalį maistu, statybine mediena ir kartu saugoti ekosistemas, didinti jų aplinkosauginę vertę, išsaugoti esamus medžius, švelninti neigiamas klimato kaitos pasekmes?
Žaliosios politikos instituto ir Vilniaus universiteto atstovai, kartu su Ilzenbergo dvaro ūkio administratoriumi aptars, kokie yra minėtame ūkyje įgyvendinamo pilotinio agromiškininkystės projekto rezultatai.
Vokietijos Aplinkos, klimato veiksmų, gamtos apsaugos ir branduolinio saugumo ministerijos remiamas projektas „Agromiškininkystės sprendimai – nauji klimato herojai“ skirtas skatinti agromiškininkystę Lietuvoje ir geriau suprasti jos kuriamą naudą tiek ūkiui, tiek gamtai.