Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas – tai jau ketvirtus metus iš eilės Žaliosios politikos instituto tą pačią Tarptautinę klimato kaitos dieną – spalio 24-ąją – organizuojamas žinių patikrinimas moksleiviams, visuomenės nariams bei ekspertams. Ankstesniais metais egzamine dalyvaudavo nuo 12 tūkst. iki daugiau nei 14 tūkst. dalyvių.
Deja, tačiau vidutinis egzaminą sprendusiųjų balas svyruoja apie 5, o situacijų, reikalaujančių aplinkosauginių žinių, kasmet – vis daugiau. Jau reikia mokėti ne tik rūšiuoti, tačiau ir atskirti maisto atliekas, nuo šių metų – ir tekstilės atliekas į specialius konteinerius.
Egzamino dalyvis gauna 20 klausimų, iš kurių pusė yra skirta būtent jo amžiaus ar žinių kategorijai (egzaminą kviečiami laikyti ir ekspertai, kurių kasdienis darbas susijęs su aplinkosauga, atliekų tvarkymu ar klimato kaita), kita pusė – bendri, į kuriuos, organizatorių nuomone, kiekvienas turėtų gebėti atsakyti.
Kasdienių aplinkosauginių dilemų – vis daugiau. Būkime joms pasiruošę!
Remiantis „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, net 8 iš 10 lietuvių rūpi klimato kaita, jie sutinka, kad valstybė ir ES turėtų imtis įvairių veiksmų jai stabdyti. Tačiau daug kas priklauso ir nuo asmeninių pasirinkimų, o šioje vietoje neretai atsiveria žinių spragos – tai ką daryti? Kasdien perkame maisto produktus, drabužius ir kitus daiktus – ar darydami vienus ar kitus pasirinkimus galime pristabdyti klimato kaitą?
Lygiai taip pat kasdien kažką išmetame – kiaušinių indelį ar plastikinę pakuotę. Ar galime rinktis tuos produktus, kurie iš esmės nesiskiria nuo šalia gulinčio, tačiau jų pakuotė yra lengviau perdirbama, nei kita? Ką apskritai Lietuvoje įmanoma perdirbti?
Taip pat – ar pažįstame čia pat aplink mūsų miestus augančius augalus ir gyvūnus, ar galėtume atskirti gan žinomo Lietuvos gyvūno skleidžiamą garsą?
Šiuo egzaminu siekiama ne tik patikrinti gyventojų žinias, įvertinti visuomenės ekologinį raštingumą, bet ir sudominti aplinkosaugos temomis platesnę visuomenės dalį.
Egzamino dalyviai sulauks klausimų iš energetikos, atliekų tvarkymo, biologinės įvairovės, tvaraus gyvenimo būdo temų. Klausimų rengėjai įtraukė ir kai kuriuos geruosius šalių pavyzdžius – kad patikėtume, jog ir didelės aplinkosauginės problemos yra išsprendžiamos susitelkus ir pasiryžus nuo šiol elgtis šiek tiek kitaip. Kaip sako egzamino organizuojančio Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas „žodis – moko, pavyzdys – įkvepia“.
„Gerieji pavyzdžiai iš viso pasaulio galėtų rasti vietą Lietuvoje. Jau turime pasiekimų, kuriais didžiuojamės ir demonstruojame užsienio svečiams, pavyzdžiui, gėrimų pakuočių depozito sistema, atsinaujinančios energetikos vystymosi tempai. Gal galime tapti pirmaisiais ir kitose aplinkosaugos srityse?“ – sako R. Lapinskas.
Kaip vyksta egzaminas?
Informacinis nacionalinio aplinkosaugos egzamino partneris yra LRT, platformoje Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas dalyviai turėtų užsiregistruoti, o spalio 24 d. nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro toje pačioje platformoje jungtis ir atsakyti į testo tipo klausimus.
Egzaminui pasibaigus, dalyviai į savo el. pašto dėžutes sulaukia ne tik teisingų atsakymų, tačiau ir jų paaiškinimų, nuorodų į šaltinius.
Geriausiai savo kategorijose (7–9 kl. moksleiviai, 10–12 kl. moksleiviai, visuomenės nariai, ekspertai) egzaminą išsprendusiems dalyviams bus įteikti „Vivi“ kosmetikos rinkiniai, aktyviausiai ir geriausiai egzaminą išlaikiusiai klasei – ekskursija į naująją „Ecoservice“ atliekų tvarkymo centrą, planšetiniai kompiuteriai.
Egzamino pagrindinis rėmėjas yra pakuočių tvarkymo organizacija Žaliasis taškas, globėja – Aplinkos ministerija. Šiemet egzaminą remia būrys įmonių, kurioms rūpi švaresnė aplinka: „Vivi“, „Packspace“, „Žalia giria“, „Ekobazė“, „Ecoservice“.