Lietuvoje investicijos į klimato kaitos mažinimą gali šalies ekonomikai suteikti didelį impulsą – tai nuskambėjo pirmadienį Seimo nario, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio inicijuotoje konferencijoje, kurioje buvo pristatomos Lietuvos klimato permainos, valstybės klimato kaitos politika, kalbama apie išmaniuosius, energiją taupančius sprendimus pramonėje, miestų planavime, renovacijoje.
„Investicijos į klimato kaitos mažinimą gali duoti ekonominės naudos, nes investicijos į energijos efektyvumą, į žaliųjų darbo vietų kūrimą yra ekonomiškai naudingos. Tai ypač rodo išaugęs pasaulio investuotojų dėmesys žaliajai energetikai“, – sakė L. Balsys.
Pasak Seimo nario, žaliosios inovacijos, atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje galėtų tapti raktu ne tik į palankaus klimato kūrimą, bet ir į patogesnį, kokybiškesnį, taupesnį gyvenimą bei Lietuvos ekonomikos augimą, naujų darbo vietų kūrimą.
Lietuvoje daugėja klimato anomalijų
Konferencija buvo rengiama artėjant Paryžiuje vyksiančiai Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijai. Tarptautinio renginio metu pasaulio valstybės privalės susitarti dėl ryžtingų veiksmų, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau nei 2 laipsniais. Nors klimato kaita Lietuvoje dar nėra pakankamai rimtai vertinama, tačiau, pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiojo specialisto Justino Kilpio, Lietuvoje klimato kaitos padariniai matomi vis akivaizdžiau, atsiranda naujų, iki tol šalyje neregėtų reiškinių.
„Lietuvoje klimatas stebimas daugiau nei 200 metų. Matome, kad vidutinė oro temperatūra per paskutinius 40-50 metų pradėjo sparčiai keistis. Labiausiai pakilo temperatūra žiemos metu, šio sezono metu mažėja sniego, daugiau dienų su šlapdriba. Pavasaris gerokai šiltesnis nei anksčiau. Nuo 2000 metų per metus sparčiai padaugėjo dienų kai temperatūra siekia 30 laipsnių. 2014 metais tokių dienų buvo net 16 – 4 kartus daugiau nei bet kada anksčiau. Lietuvoje atsirado naujas reiškinys „tropinės naktys“, kai naktį temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių“, – sakė J. Kilpys.
Taip pat klimatologas pastebi ir daugiau neigiamų klimato kaitos padarinių: dėl mažo sniego kiekio žiemą greičiau ir giliau įšąla žemė, įšąla arba iššunta žiemkenčiai, išgyvena daug parazitinių gyvūnų, vabzdžių, tarp kurių – net sausio mėnesį aktyviomis išsilaikančios erkės. Dėl per paskutinius dešimtmečius padažnėjusių sausrų didėja gaisringumas. J. Kilpys prognozuoja, kad per artimiausią šimtmetį ekstremalių reiškinių, paveiktų besikeičiančio klimato, Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, padaugės.
Lietuva Paryžiuje pasisakys už privalomus tikslus
Lietuva jau turi suformulavusi savo klimato kaitos politikos poziciją, kuri bus pristatyta Paryžiuje vyksiančiame pasaulio viršūnių susitikime. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė akcentavo, kad bus rengiami integruoti klimato kaitos ir energetikos planai, parengta nauja valdymo sistema, taip pat siūloma, kad tikslai, iškelti pasaulio valstybėms dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo būtų privalomi, o ne rekomendacinio pobūdžio.
„Europos Vadovų Taryba 2014 metų spalio mėnesį patvirtino Europos Sąjungos klimato ir energetikos politikos tikslus iki 2030 m., kurie taps indėliu į Paryžiaus konferenciją. Numatyta šiltnamio dujų emisiją iki 2030 m. sumažinti iki 40 proc., lyginant su 1990 m., atsinaujinančios energijos dalį padidinti iki 27 proc., energetinį efektyvumą padidinti iki 30 proc. Lietuva pritaria, kad vėliausiai iki 2015 m. pabaigos būtų patvirtintas naujas teisiškai privalomas susitarimas su privalomais klimato kaitos švelninimo įsipareigojimais visoms šalims po 2020 m.“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.
Taip pat numatoma, kad šalys kas perkeri metai turėtų peržiūrėti įsipareigojimus, Paryžiuje bus skiriamas dėmesys ir susitarimui dėl klimato veiksmų finansavimo.
R. Bütikoferis: klimato kaita gali smarkiai paveikti pasaulio ekonomiką
Renginyje dalyvavęs vienas iš Europos žaliųjų partijos lyderių, Vokietijos žaliųjų Europos Parlamento narys Reinhardas Bütikoferis teigė, kad klimato kaita – viena didžiausių grėsmių valstybės saugumui ir klestėjimui ir jeigu nebus sušvelnintas klimato kaitos poveikis, tai gali neigiamai paveikti 20 proc. pasaulio BVP, kas smarkiai paveiktų pasaulio ekonomiką.
R. Bütikoferis vylėsi, kad Paryžiaus susitikimas galėtų tapti lūžio tašku.
„Šiandien atsiranda vis daugiau matoma požymių, kad požiūris į klimato kaitą pradėjo sparčiai keistis į gerą. JAV, kuri 2009 metais užėmė neigiamą poziciją dėl veiksmų, mažinant klimato kaitą, dabar yra viena iš šioje srityje į priekyje žengiančių valstybių. B. Obama yra vienas iš žmonių, kurie ėmėsi iniciatyvos, kad veiksmai dėl klimato kaitos būtų įgyvendinti. Paryžiaus susitikimas galėtų tapti pozityvus lūžio taškas, einant link ambicingesnių, nuoseklesnių tarptautinių veiksmų dėl klimato kaitos. Tema, kuri anksčiau buvo tik mokslininkų tyrimų akiratyje, šiandien vis labiau akcentuojama svarbių asmenų. Po neseniai vykusio Didžiojo septyneto (G7) vadovų susitikimo buvo išleistas pareiškimas, kad mūsų ekonomikos turi būti dekarbonizuotos. Tai nepaprastai svarbus pranešimas, nes tai išsakė pačių galingiausių, įtakingiausių pasaulio valstybių vadovai. Į šias diskusijas įsitraukė ir religiniai lyderiai. Popiežius Pranciškus išplatino encikliką, kurioje kalba apie klimato pokyčius. Anksčiau to niekada negirdėjome“, – kalbėjo R. Bütikoferis.
Kaip dar vieną svarbią permainą Europos Parlamento narys paminėjo ir vis didesnį bankų, investuotojų siekį mažinti riziką ir investicijų nukreipimą nuo iškastinio kuro į žaliąją, netaršią pramonę.
Lietuva – viena iš didžiausią potencialą plėtosi atsinaujinančią energetiką turinčių valstybių
Ne veltui šiltnamio efektą sukeliančios emisijos mažinimo tikslai keliami lygiagrečiai su atsinaujinančios energetikos skatinimo, energijos efektyvumo didinimo tikslais. Persiorientavimas į švarios energetikos naudojimą, energijos taupymą – yra laikomi svarbiais veiksmais, prisidedančiais prie klimato stabilizavimo.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad Baltijos valstybės visoje Europos Sąjungoje turi didžiausią potencialą vystyti atsinaujinančią energetiką.
„Šiandien pasaulyje investicijos per metus į atsinaujinančią energetiką pasiekė 270 milijardų dolerių ribą, o dėl didelio technologijų pigimo kiekvienais metais už vieną milijardą dolerių pastatoma daugiau elektrinių, kurios pagamina dar daugiau žaliosios energijos. Pastebima, kad besivystančios šalys, plėtodamos atsiniaujančią energetiką,jau pasiveja išsivysčiusias šalis, todėl nebegalime sakyti, kad atsinaujinanti energetika yra tik turtingųjų šalių „žaisliukas“. Besivystančioms šalims tai ne mažiau aktuali sritis. Atsinaujinančios energetikos srityje ES šiuo metu dirba apie 1,2 milijono žmonių. Pereinant prie atsinaujinančios energetikos vartojimo, iki 2050 metų ES šioje srityje dirbtų virš 6 milijonų žmonių“, – sakė M. Nagevičius.
Jis atkreipė dėmesį į praėjusiai metais Europos Komisijos pristatytą ataskaitą apie atsinaujinančios energetikos plėtros potencialą ir įtaką ekonomikai ES valstybėse iki 2050 metų.
„Didžiausią potencialą energijos gamyboje iš atsinaujinančių energijos šaltinių turi Latvija, antroje vietoje – Estija, o trečioje – Lietuva. Iki 2050 metų Lietuva turi potencialą 150 proc. energijos nuo savo poreikių pagaminti iš atsinaujinančios energijos. Mus Europos Komisija mato kaip žaliąją energiją eksportuojančią šalį, nes mes turime visas galimybes jos pagaminti daugiau, nei patys suvartojame. Baltijos šalys – geriausia vieta atsinaujinančios energetikos plėtrai visoje ES. Visa bėda – to nesupratimas ir nenoras judėti į priekį, politinės valios trūkumas“, – sakė atsinaujinančios energetikos specialistas.
Lietuvių inovacijos saulės energetikoje skinasi kelią užsienyje
Jau dabar Lietuvoje įmonės dirba su inovacijomis atsinaujinančios energetikos srityje, o jų produkcija tampa vis paklausesnė užsienyje.
Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento Vito Mačiulio, per kelis metus Lietuvoje susiformavo didelė saulės energetikos pramonė, kuri kasmet auga ir sukuria vis daugiau darbo vietų.
„Jei tradiciškai saulės moduliai yra gaminami iš plastiko ir stiklo, tai Lietuvoje turime gaminamų stiklas-stiklas technologijos būdu, kurių ilgaamžiškumas yra trečdaliu didesnis už įprastinius ir jie yra daug patikimesni. Lietuvoje jau gaminami ir spalvoti saulės moduliai, kurie itin paklausūs Indonezijoje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose. Ši technologija leidžia integruoti modulius į sieną, kad pastatas sau reikalingą energiją saulės pagalba pasigamintų pats. Vienoje iš saulės modulius gaminančios įmonės industrinėje fotoelektros laboratorijoje įrengta pirmoji Lietuvoje eksperimentinė monokristalinio silicio saulės elementų gamybos linija.Lietuvoje jau yra susiformavęs modernus ir turintis didelį augimo potencialą saulės energetikos kompleksas, jungiantis tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir gamybą. Šiuo metu saulės energetikos sektoriuje dirba 250 darbuotojų, kitais metais planuojama įdarbinti dar tiek pat“, – sakė V. Mačiulis.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento manymu, Lietuvoje vis dar trūksta atsinaujinančios energetikos plėtrai palankesnių sąlygų.
Žaliosios idėjos – ir pastatų planavime
Konferencijoje dalyvavęs VGTU profesorius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos narys Gintaras Stauskis pristatė ir Lietuvoje jau pradedamus taikyti žaliųjų pastatų standartus bei sukurtą nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą.
Profesoriaus teigimu, statybos pramonė yra viena iš netvariausių pramonės sričių: naudojama daugybė išteklių, kurių dalis atliekų pavidalų patenka į aplinką, tačiau ši sritis yra labai svarbi, nes nuo kokybiško pastatymo priklauso žmogaus gyvenimo kokybė.
Žalieji pastatai, kurie turi savo sertifikavimo ir vertinimo kriterijus, dėl atsakingesnio požiūrio į statybos procesą tampa sveikesne, ekonomiškesne alternatyva įprastiniams namams. Tokie pastatai racionaliai vartoja gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo, bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos ir darantis itin mažą poveikį aplinkai.
Lietuvos daugiabučiuose – vis daugiau energiją taupančių sprendimų
Žaliosios idėjos pamažu skinasi kelią ir į daugiabučių namų renovacijos procesą, namų administratoriai stengiasi neatsilikti nuo naujausių technologijų, leidžiančių daugiabučių gyventojams gyventi ekonomiškiau.
„Neatsiliekame nuo naujų technologijų ir mes. Turime daugiabučių, kuriuose esame įdiegę saulės kolektorius karšto vandens ruošimo. Tai ypač aktualų tiems daugiabučiams, kurie turi didelius nuostolius karšo vandens cirkuliacinėje linijoje. Šis sprendimas gyventojui leidžia tapti nepriklausomam nuo karšto vandens tiekėjo ir atsiperka per 7 metus. Taip pat diegiame ir termostatinius reguliatorius, kurių pagalba daugiabučio gyventojai gali sutaupyti nuo 10 proc. iki 25 proc. šilumos energijos. Turime daugybę kitų iniciatyvų, padedančių gyventojams sutaupyti“, – sakė daugiabučiu administruojančios UAB „Mano būstas“ generalinis direktorius Vytautas Turonis.
Būsto administratoriaus valdomų daugiabučių laiptinėse diegiamos energiją taupančios apšvietimo sistemos, nuolat analizuojamas daugiabučių pastatų energijos suvartojimo duomenys, įgyvendinama „5 žingsnių“ programa, kuriuos įgyvendinus energijos suvartojimas sumažėja apie 20 proc. be jokios renovacijos, o tiesiog automatizavus šilumos punktą, įdiegus realiu laiku valdomą šilumos sistemą, atlikus minimalius darbus mažinant šilumos nuostolius bendrose daugiabučio patalpose.
Vytautas Turonis taip pat pastebi, kad šiandieninė daugiabučių renovacija yra labai nelanksti, neapgalvota, sistema nuolat besikeičianti ir gremėzdiška, finansavimas neskaidrus, kas stabdo namų modernizavimo procesą. „Šiandien prigalvota daugybė priemonių, kurios po renovacijos ne visada padidina pastato energetinį efektyvumą, o gyventojai ne visada sulaukia žadėto efekto. Nors energinis pastato efektyvumas nepadidėja ar padidėja labai minimaliai, vis tiek už šią renovaciją gaunama 30-40 proc. paramos. Daug protingiau būtų paskirstyti pinigus už pasiektą daugiabučio energinės klasės lygį“, – teigė UAB „Mano būstas“ vadovas.
Ateitis – protingiems miestams
Naujos technologijos gali būti pritaikomos ne tik „protingiems“, išteklius taupantiems namams, bet ir visam miestui. Vis dažniau kalbama apie išmaniuosius, protingus miestus. Protingo miesto koncepcija ir sprendimai jau yra taikomi ir Lietuvoje.
Pasak šiuos sprendimus pristačiusio Žaliosios politikos instituto prezidento Remigijaus Lapinsko, protingo miesto sprendimams – priklauso ateitis, o viso to privalumas – galimybė išnaudoti esamą infrastruktūrą, praplečiant jos funkcines galimybes, kad būtų pasiekti norimi rezultatai mažesniais kaštais.
„Geriausias protingo miesto pavyzdys – elektros energiją taupantis apšvietimas. Ilgai ieškoję sprendimų, radome vienos italų kompanijos technologiją, kuri leidžia ne tik taupyti elektros energiją, bet ir kurti protingą miestą. Ši technologija gali būti taikoma bet kur: ir viename objekte (oro uoste, gatvėje), ir visame mieste. Apšvietimo tinklas laidais jungia visą miestą. Sprendimo principas – kiekvienas šviestuvas tampa išmanaus miesto baziniu elementu. Papildomai prie egzistuojančių šviestuvų montuojamas specialus įrenginys, kuris veikia ir yra suderinamas su bet kuriomis sistemomis. Įdiegus čia sistemą, ji leidžia matyti ir valdyti kiekvieną šviestuvą, matyti jo gedimus, nustatyti apšvietimą, užprogramuoti tam tikru metu ar laiko tarpui automatiškai išjungti nereikalingus šviestuvus. Prie šių lempų gali būti montuojamos video kameros saugumo, automobilių srauto valdymo tikslais, taip pat gali būti diegiamos atliekų valdymo sistemos, pranešančios apie užpildytus šalia esančius atliekų konteinerius, kad jie būtų laiku išvežti“, – kalbėjo R. Lapinskas.
Pasak Žaliosios politikos instituto prezidento, šios protingo miesto sistemos taip pat gali pasitarnauti civilinei saugai, pranešant svarbią informaciją visuomenei, gali būti atliekamas oro užterštumo stebėjimas, visame mieste gali būti sukuriamos bevielio interneto ryšio zonos. Jis pabrėžė, kad tokios sistemos privalumas yra naujovių „bendravimas“ su esama infrastruktūra, kas neužkerta kelio ateities funkcionalumo didinimui ar kitų miesto poreikių tenkinimui.
Visą konferencijos įrašą galite pamatyti čia:
Konferencijos pranešėjų prezentacijos:
- Lietuvos klimato pokyčiai ir su jais susijusios grėsmės XXI amžiuje
Justinas Kilpys, LHMT Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas
- Lietuvos klimato kaitos politika ir Lietuvos pozicija Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje (COP21)
Stasilė Znutienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos sk. vedėja - Atsinaujinanti energetika Lietuvoje ir Pasaulyje. Situacija ir tendencijos
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas - Žalieji pramonės sprendimai Lietuvai
Vitas Mačiulis, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas - Miestų plėtra ir žalieji sprendimai: išmaniosios bei energiją taupančios sistemos
Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto prezidentas - Žalieji sprendimai daugiabučių valdyme – nuo administravimo iki renovacijos
Vytautas Turonis, UAB „Mano būstas” generalinis direktorius