Startavęs pilotinis agrarinės miškininkystės projektas suvienijo mokslininkus, miškininkus, politikos analitikus bei ūkininkus bendram tikslui – siekti ūkininkavimą pasukti neutralesne klimato kaitai linkme. Pritaikyti agrarinės miškininkystės metodą praktiškai bandomajam laikotarpiui sutiko ekologinis ūkis „Ilzenbergo dvaras”, kuriam talkins Vilniaus universiteto tyrėjų komanda, o projektui vadovaus ir šio metodo pritaikymo galimybių įstatyminėje šalies bazėje sieks nevyriausybinė organizacija „Žaliosios politikos institutas”.
Naudinga ir ūkininkui, ir biologinei įvairovei
Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas, vadovaujantis tyrėjų grupei, sako, kad nors agromiškininkystė pristatomas kaip modernus bei tvarus ūkininkavimo būdas, jis nėra visiškai naujai sugalvotas. „Ankstesniais laikais tai buvo neatsiejama žemės ūkio sistemų dalis, kai neturėjome šiuolaikinės technikos. Kai kurie agromiškininkytės tipai, kuriuos siūlome, buvo mūsų įprastinė kraštovaizdžio dalis. Pavyzdžiui, medžiai ganyklose. Medis gyvulius apsaugo nuo lietaus, saulės, nepalankių orų sąlygų. Tarpiniai medžių dariniai natūraliai formuodavosi tarp miškų ir intensyviai dirbamų laukų. Arba ūkiai, kurių specializacija buvo vaismedžių arba vaiskrūmių auginimas: jie apsitverdavo, nes apsitvėrimas medžių juostomis šiek tiek pagerina sąlygas: šiluma greičiau ateina, mažesnis apšalimo pavojus. Dabar tokių ūkių beveik neišliko, bet tos apsauginės tvoros iš medžių juostų išlikusios”, – teigė mokslininkas.
Anot mokslininko, agromiškininkystės tikslas – ne pakeisti dabartinės žemės ūkio praktikas ir kultūras, o sukurti geresnes sąlygas joms augti. Pavyzdžiui, Lietuvoje dirvožemio erozijos lygis yra vienas didžiausių ES, visų pirma dėl monokultūrinio ūkininkavimo praktikos plėtros ir stambių ūkių stambėjimo. „Agrarinė miškininkystė yra perspektyvus sprendimas kovai su dirvožemio erozija. Miško paklotė yra esminė apsauga nuo erozijos, apsauganti žemę nuo neigiamo vėjo ir lietaus poveikio. Be to, mulčias padeda sulaikyti drėgmę ir dar labiau apsaugo nuo erozijos. Geresnis mikroklimatas po medžiais padeda sumažinti garavimo nuostolius ir geriau išsaugoti vandenį”, – tvirtino Ričardas Skorupskas.
Mokslininko teigimu, agromiškininkytės priemonės pirmiausia naudą duoda pačiam ūkininkui – sutaupomos lėšos dėl mikroklimato pagerėjimo, pagerėja dirvožemis. „Pagal preliminarius paskaičiavimus – iki 10 proc. ūkio žemės naudmenų atiduodant agromiškininkytei, didelių praradimų ūkininkas neturėtų patirti, o nauda būtų reikšminga. Sakykim, kad tai duoklė visuomenei: pagerėja aplinkos kokybė, mažiau teršiama aplinka, nes apsauginės juostos veikia kaip barjeras trąšoms, kurios migruoja tiek žemės paviršiumi, tiek gruntu, daug gilesnis šaknynas medžiuose visa tai absorbuoja, ypač medžius bei krūmus sodinant aplink vandens telkinius, griovių pakraščius”, – agromiškininkystės naudas vardino R. Skorupskas.
Jis taip pat įvardino keturis pagrindinius agromiškininkystės tipus: „vienas paprasčiausių – apsauginės medžių juostos, pavieniai medžiai ganyklose ar ariamuose laukuose, plantaciniai medelynai biomasei išgauti arba išsaugomi savaime atsikūrę natūralūs medelynai bei pats sudėtingiausias – sodininkystė daržininkystė miško ardų principu – kai nedideliame plote derinami augalai, iš kurių vieni turi gilesnę šaknų sistemą, kiti – seklesnę ir tokiu būdu tarpusavyje dera.” Pastarasis, anot mokslininko, nors ir sudėtingiausias, tačiau taikomas gali būti labai efektyvus – taip auginami augalai duoda dešimtkart daugiau produkcijos negu auginant tradiciniu būdu, tačiau kol kas taikomas tik nedideliuose ūkiuose.
Kalbėdamas apie agromiškininkystės priemonių taikymą konkrečiame ūkyje, R. Skorupskas įvertino, kad per dvejus metus tam tikrus pokyčius jau bus galima matyti, o pats pilotinis ūkis veiks kaip atvira laboratorija. Be to, prieš ir po pradedant taikyti agromiškininkystės bus atliekami dirvožemio tyrimai – taip bus galima tiksliai įvertinti gautus priemonių taikymo rezultatus.
Lietuva imasi lyderystės
Projektas „Agromiškininkystės sprendimai – nauji klimato herojai“ startavo gruodžio pabaigoje ir planuojama, kad tęsis metus. Pasak projektui vadovaujančio Žaliosios politikos instituto prezidento Remigijaus Lapinsko, siekiamas rezultatas – parengti išsamias rekomendacijas valstybės institucijoms dėl agrarinės miškininkystės praktikos reglamentavimo, įskaitant atitinkamų apibrėžimų ir skatinimo priemonių įtraukimą į šalies teisinę bazę.
„Agrarinė miškininkystė suprantama kaip medžių ir jų grupių auginimas žemės ūkio paskirties žemėse, nekeičiant jos juridinio statuso. Agrarinė miškininkystė praktiškai nežinoma Lietuvoje, kur nėra nei teisinio reglamentavimo, nei viešosios politikos priemonių jai diegti, o ūkininkams trūksta pagrįstų įžvalgų, kaip ją įgyvendinti. Lietuva šiuo atveju imasi lyderystės Baltijos šalių kontekste ir pirmoji imasi įgyvendinti pilotinį projektą, kurio rezultatai bus pristatyti suinteresuotoms šalims iš Latvijos bei Estijos tikintis, kad tai joms padės paspartinti agrarinės miškininkystės įgyvendinimą“ – pasakoja R. Lapinskas
Anot jo, projekte daug dėmesio bus skiriama didinti sprendimų priėmėjų supratimą apie agromiškininkystės metodą, tam, kad rastųsi ir konkretūs finansiniai bei kiti paramos mechanizmai, padendantys ūkininkams jį praktikuoti. „Džiaugiamės, kad mūsų idėja sulaukė Vokietijos federalinės valdžios dėmesio ir gavome paramą jos įgyvendinimui Europos klimato iniciatyvos rėmuose. Tai leis užtikrinti, kad išvystytume kokybišką ir mokslu bei gerosiomis praktikomis grįstą turinį, padedantį sprendimų priėmėjams ministerijose ir kitose įstaigose suprasti, ko reikia, kad žemės ūkio veikla būtų vystoma klimatui draugiškesne linkme, ir nedelsiant tai perkelti į praktiką“ – dalijasi R. Lapinskas.
Žaliosios politikos instituto vadovo teigimu bus organizuojami mokymai ūkininkams, supažindinti juos su agromiškyninkystės metodu, parengtas ir pristatytas edukacinis-pagalbinis leidinys, rengiami pristatymai ūkininkams aktualių viešų renginių ar parodų metu, bei pasitelkiamos kitos priemonės išryškinti naudą ne tik gamtai, bet ir konkrečiam ūkiui. „Žemės ūkis ir aplinkosauga gali eiti koja kojon ir būti pelninga ūkininkų veikla. Šiuo projektu pasiūlysime konkrečias priemones šios simbiozės veikimui praktikoje“ – konstatuoja R. Lapinskas.
Atsižvelgiant į ambicingą ES tikslą iki 2050 m. pasiekti neutralumą klimatui, projektu siekiama esminių pokyčių Baltijos šalių žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Šie du sektoriai dabar veikia atskirai, o agrarinė miškininkystė juos apjungtų, kad būtų veiksmingai apsaugota biologinė įvairovė, užkirstas kelias tolesniam miškų skaidymui ir sušvelninta dirvožemio erozija.
Šis projektas yra Vokietijos federalinės ekonomikos reikalų ir klimato kaitos ministerijos Europos klimato iniciatyvos (EUKI) dalis. Svarbiausias EUKI tikslas – skatinti bendradarbiavimą klimato srityje Europos Sąjungoje (ES), siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
