Klaipėdos regionas susiduria su panašiais iššūkiais kaip ir visa šalis: trūksta gerai apmokamų darbo vietų, specialistai emigruoja, socialinė atskirtis didėja, ritasi ekologinės problemos. Pajūrio žmonės labiausiai jaučia ir klimato kaitos padarinius: Baltijos jūra griauna Palangos paplūdimį, siautėja liūtys ir uraganiniai vėjai, pridarantys vis daugiau rūpesčių gyventojams bei verslui.


Dėl pasaulinių klimato kaitos tendencijų reikia suvienyti visos planetos žmonių pastangas, pradedant keistis pirmiausia nuo savęs, o siekiant išsaugoti Lietuvos pajūrį, kad čia derėtų pramonės, reakreaciniai bei aplinkosauginiai poreikiai, regionui būtina žalioji verslo strategija.
Siekiant išsaugoti Lietuvos pajūrį, kad čia derėtų pramonės, reakreaciniai bei aplinkosauginiai poreikiai, regionui būtina žalioji verslo strategija.
Apie problemas bei gerosios patirties pavyzdžius kalbėta Gargžduose surengtoje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Klaipėdos regionui“, kurią surengė Žaliosios politikos institutas. Pasak organizatorių, tai regioninė konferencija, kurioje susitiko ekonomikos ekspertai, žaliosios politikos atstovai, vietos savivaldos ir socialiai atsakingo verslo specialistai. Pranešėjai pateikė situacijos analizę ir galimus sprendimus, kurie padės užtikrinti šio krašto ekonominį augimą ir konkurencingą regiono ateitį.


Kas gi yra žalioji ekonomika?

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos atstovas Remigijus Lapinskas pirmiausia įvertino klimato kaitos priežastis ir padarinius. Pasak jo, pasaulis šiuo metu susiduria su dideliais klimato kaitos iššūkiais. Antarktida tirpsta 3 kartus greičiau negu prieš dešimtmetį, daugiau nei 200 mlrd. tonų vandens kasmet patenka į vandenyną. Jei kiekvieną dešimtmetį ištirpstančio ledo kiekis trigubės, jau po 50 metų dauguma pakrantėse esančių miestų bus užlieti. Tai lemia ir anomalinius orus bei stichijų šėlsmą. Net Lietuvoje tai jaučiame. Praėjusių metų liūtys, šių metų karščio bangos ir sausros – visa tai klimato kaitos padariniai. NASA duomenimis, 2016-ieji buvo 1 laipsniu šiltesni nei XX a. viduryje.
Pasak pranešėjo, mes vartojame ateities sąskaita, todėl išeitis gali būti žalioji ekonomika, kurioje žmonių gyvenimo ir socialinė lygybė kuriama gerokai sumažinant žalingą poveikį aplinkai. Pagrindiniai žaliosios ekonomikos principai – lygybė ir teisingumas, tvaraus vystymosi principų laikymasis, prevencinis požiūris į socialinį ir aplinkosauginį poveikį, efektyvus išteklių naudojimas, ekologiškų darbo vietų kūrimas, skurdo mažinimas, konkurencingumo didinimas bei esminių sektorių augimas.
Žaliosios ekonomikos pagrindiniai instrumentai – mokesčiai, subsidijos, prekybos schemos. Neekonominės priemonės – informacijos teikimas, švietimas, savanoriškumas. Žaliasis verslas gali būti kuriamas beveik visuose ūkio sektoriuose: atsinaujinančios energetikos, atliekų tvarkymo, vandentvarkos, inovacijų kūrimo, statybos, naujų statybinių medžiagų gamybos, ekologiško transporto ir logistikos, aukštųjų technologijų bei išmaniųjų įrenginių.
Žaliasis verslas, pasak R. Lapinsko, turėtų skatinti ekonominį savarankiškumą ir vidurinės klasės augimą, investicijas ir ekonominę naudą, naujų darbo vietų atsiradimą, mokslo bei technologijų plėtrą, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, ekologinį saugumą, gerinti įvaizdį bei reputaciją.


Ramybės langas nebus ilgai atviras

Indrė Genytė-Pikčienė, banko „Luminor“ vyriausioji analitikė, pristatydama ekonomikos rodiklius ir ekonomikos raidos tendencijas, aptarė, kaip nelikti proveržio paraštėse. Esą pasimokę po 2008–2009 metų recesijos, daugelio išsivysčiusių šalių centriniai bankai ėmėsi beprecedenčių pastangų išjudinti pasaulio ūkį. Į rinką buvo išleistas didelis kiekis grynųjų pinigų, ir visos pasaulio ekonomikos, taip pat ir Europos Sąjunga, fiksavo augimą.
Tačiau atsirado įvairūs netikėtumo faktoriai, pavyzdžiui, po JAV prezidento rinkimų radosi JAV noras pamokyti Kiniją. Analitikė įsitikinusi, kad naujos recesijos tai neturėtų sukelti. Tačiau yra ir daugiau rizikos židinių – pasaulio ekonomikos atsigavimas labai trapus, nerimą kelia ir ES politinė fragmentacija, pietinių šalių valdžios sektoriaus krizė, įtemptas geopolitinis fonas, protekcionizmas, prekybos ir valiutų karai.
Kaip kalbėjo I. Genytė-Pikčienė, pastarojo dešimtmečio ekonomikos skatinimo eksperimentas rizikingas ir dėl to, kad tokios patirties anksčiau nebuvo, ir prognozuoti kuo visa tai baigsis, niekas nesiryžta. Tai jau sukėlė socialines pasekmes: didžioji dalis į rinką įlietų pinigų nusėdo tiems, kurie ir taip jų turėjo. Tai skatina naujų įtampų atsiradimą besivystančiose šalyse. Taip pat gali pradėti kilti palūkanos.
Gargžduose Žaliosios politikos instituto surengtoje konferencijoje susitiko ekonomikos ekspertai, žaliosios politikos atstovai, vietos savivaldos ir socialiai atsakingo verslo specialistai.”Lietuvos žinių” archyvo nuotrauka
Lietuva šiame kontekste, pasak pranešėjos, vystosi gana subalansuotai, nedarbas žemas, auga gyventojų pajamos. „Darbo užmokesčio augimas Lietuvoje spartesnis nei ES. Bet tai reiškia, kad kyla mūsų verslo sąnaudos, ir europiečiui nebeapsimokės pirkti lietuviškų prekių, nes didėja jų savikaina. Dar nesenai Lietuvos darbdaviai orientavosi į nebrangią darbo jėgą, ir tai buvo jų konkurencinis pranašumas. Tačiau atlyginimams artėjant prie europinių, taip toliau nebebus. Projektuodami šalies ekonomikos ateitį, turime atsižvelgti ir į tai“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Didelė rizika, pasak jos, kad galime įstrigti vidutinių atlyginimų spąstuose, arba turime daryti didžiulį šuolį į „aukščiausią lygą“ ir greitai pasivyti ES lyderes. „Pirmiausia turėtume pakeisti gamybos struktūrą iš nekuriančio, mažai kvalifikuoto „štampavimo“ į aukštesnės pridėtinės vertės gamybą. Kitas variantas – skatinti investicijas. Turime padaryti tai, kas nekainuoja: sukurti terpę vidurinei klasei. Bet prieš tai turi būti atlikta daug permainų valdžios grandinėse – viešosios paslaugos turi būti efektyvesnės. Turi būti palankus valdžios požiūris į kiekvieną verslo iniciatyvą. O šiuo metu valstybė su verslu nepagrįstai priešinama“, – sakė banko analitikė. Ji pridūrė, kad „Vilnius visos Lietuvos nepatrauks“ – būtina atkurti ne tik centrų, bet ir visų regionų patrauklumą.


Šiltas namas – iš atliekų

Marius Tarvydas, UAB „Ecococon“, gaminančios aplinkai nekenksmingus šiaudinius skydus karkasinių namų statybai, direktorius, konferencijoje kalbėjo apie lietuviškas inovacijas – taupius namus, gaminamus iš medienos ir šiaudų, kurie yra ekologiški ne vien dėl pasirinktų medžiagų, bet ir dėl gamybos būdo.
Gamybos technologija, kaip iš šiaudų pagaminti ekologišką namą, išrasta lietuvių inžinierių. Pasak pranešėjo, statybos – vienas didžiausių teršėjų miestuose. Naujos technologijos leidžia šį klausimą spręsti kuriant standartizuotus, naudojimui saugius produktus. Šiaudų blokelių gamybai naudojami tik išvalyti šiaudai. Tai esą itin patogi modulinė namų statybos sistema.
Moduliai gaminami individualiems namams statyti, jie lengvai surenkami. Iš šiaudų galima statyti įvairios paskirties namus. Medinis karkasas sumontuojamas atskirai ir užpildomas šiaudų blokais. Kiekvienam produktui išduodamas atitikties sertifikatas. Naudojamos medžiagos testuotos, saugios. Beveik 90 proc. savo produkcijos „Ecococon“ eksportuoja, nes užsienyje ekologinis sąmoningumas didesnis negu Lietuvoje.


Saulės energija – neišvengiama ateitis

„Ar Lietuvoje yra pakankamai saulės, kad galėtume vystyti saulės energetiką? Užsienio patirtis sako, kad yra šalių, kuriose saulės tiek pat, kiek ir Lietuvoje, o ten ji labai sparčiai vystoma. Tai Vokietija, Olandija, Šiaurės šalys“, – kalbėjo Karolis Bužinskas, įmonės „GreenUp“ atstovas. Jis pasidalijo patarimais, kaip galima uždirbti iš nuosavo namo stogo.
Lietuva skiria daug dėmesio ir lėšų saulės elektrinėms diegti. Valstybės mastu siekiama per artimiausius metus padidinti iš saulės gaunamos energijos kiekius bent 15 proc., o Europos Sąjungos parama saulės elektrinėms statyti labai greitai išgraibstoma.
Namas, kurio stogas naudotinas saulės energijai gaminti, turi būti visiškai užbaigtas. Atsiskaitymams naudojama dvipusė apskaita. Namo savininkui saulės jėgainės elektra nekainuoja, jos energijos perteklius atiduodamas centralizuotiems tinklams, o kai jos trūksta – iš tinklų paimama. Už tai gali būti imamas pastovus mokestis, galima atsiskaityti savo pagaminta elektra.
„Ar tai gera investicija, ar tai atsiperka? – klausė pranešėjas. – Kol kas lėtai. Tačiau ateityje elektros kaina kils, Lietuvai visiškai atsijungus nuo Rusijos žiedo ir prisijungus prie Europos tinklų per jungtis su Lenkija ir Švedija.“ Taigi, pasak K. Bužinsko, ilgalaikėje perspektyvoje investuoti į saulės energetiką apsimokės.

Atliekos sutvarkytos, bet kenčia dirvožemis

Apie tai, kaip atrodo modernus atliekų tvarkymas šiuolaikiniame mieste, kalbėjo Edvardas Talačka, atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ pardavimų vadybininkas. Pasak pranešėjo, atliekų surinkimo sistema dideliuose miestuose iš esmės keičiasi. Atėjo požeminių arba pusiau požeminių konteinerių era. Jie saugesni naudoti, juos lengva prižiūrėti. Išmetamų kenksmingų medžiagų į orą emisijos iš tokių konteinerių gerokai mažesnės. Konteineriai neskleidžia nemalonių kvapų, jie taip pat leidžia skaidresnę šiukšlių srautų apskaitą.
Pasak pranešėjo, Lietuvoje keičiasi ne tik konteineriai, bet ir gyventojų įpročiai. Žmonės noriai rūšiuoja atliekas. Daugiausia atliekų Lietuvoje surūšiuoja vaikai ir senjorai.
Dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, UAB „Ekoakademija“ direktorė, papasakojo apie mikroorganizmus, kaip ekologinę galimybę išnaudoti dirvožemio maisto medžiagų potencialą. Anot jos, žmonija susiduria su dideliu iššūkiu, nes aktyviai dirbant alinamas dirvožemis. Jame mažėja vertingų mikroorganizmų, o jam atsikurti reikia laiko. Tai darosi rimta ekologinė problema, ją mokslas ir žaliasis verslas galėtų padėti spręsti.
Alvidas Markevičius kalbėjo apie tai, kaip sumažinti biologiškai skaidžių atliekų kiekius, iš jų gaminant sodininkų ir daržininkų itin vertinamas ekologiškai švarias biohumuso trąšas. Tam naudojami gyvi pagalbininkai – Kalifornijos sliekai. Šie gyviai per parą gali apdoroti tiek organinių atliekų, kiek jie patys sveria.
Kokios inovatyvios ir aplinkai draugiškos verslo idėjos gimsta lietuvių galvose? „Climate Launchpad“ konkurso projektines idėjas konferencijos dalyviams pristatė Laurynas Braškus, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas diskusijų metu pasakojo apie rajono valdžios ir verslo partnerystę mažinant aplinkos taršą.

Šaltinis: https://www.lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/zaliojo-verslo-gaires-klaipedos-regionui/276034

Share This