Vis didesnį susirūpinimą didžiųjų miestų gyventojams kelia intensyvūs transporto srautai ir spūstys. Spręsti šį iššūkį skatina ne tik kelyje sugaištas laikas ir augančios kuro sąnaudos, bet ir transporto priemonių kuriama tarša bei skatinami klimato kaitos procesai. Kaip galime šią situaciją keisti?
Klaipėdos miesto darnaus judumo plane teigiama, kad Klaipėdos miesto atskirų gatvių ar jų atkarpų apkrova piko valandomis viršija laidumo galimybes. Pagrindinėse Klaipėdos miesto sankryžose piko valandomis susidaro automobilių spūstys: Taikos pr. – Naikupės g. – Debreceno g. – 7660 aut./val., Šilutės pl. – Debreceno g. – 5910 aut./val., Taikos pr. – Sausio 15-osios g. – 4180 aut./val.
Sumažinti spūstis leistų spartesnis perėjimas prie aplinkai draugiškesnių keliavimo būdų, pavyzdžiui, viešojo transporto. Kaip rodo iliustracija, jei 50 žmonių pasirinktų keliauti autobusu, o ne automobiliu, gatvių apkrova gerokai sumažėtų. Tai leistų ne tik trumpinti kelionės laiką, bet ir mažinti oro taršą.
Rengiant Klaipėdos miesto darnaus judumo planą buvo atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kodėl keliavimas automobiliu yra populiariausias susisiekimo būdas. Apklausos rezultatai parodė, kad 60 % atsakiusiųjų mano, kad keliauti automobiliu yra greičiau, 61 % pabrėžia patogumą ir komfortą, o 28 % teigia, kad automobilyje jaučiasi saugiai.
Klaipėdiečiai nurodė, kad viešąjį transportą kelionei rinktųsi, jei autobusai kursuotų dažniau (38 %), jei būtų prieinamesnė viešojo transporto kaina (37 %) ir jei būtų geresnis stotelių ir maršrutų pasiekiamumas (39 %).
Tiesa, viešasis transportas ne vienintelis aplinkai draugiškas būdas keliauti. Įveikdami 7 km atstumą standartiniu automobiliu sugeneruotumėte maždaug 1,6 kg CO2 emisijų. Rinkdamiesi viešąjį transportą – 0,1 kg, o važiuodami dviračiu ar pėsčiomis – oro visai neterštumėte.
Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė siekia įgyvendinti darnaus judumo plane numatytos tikslus, t.y. užtikrinti Klaipėdos gyventojams įvairias judėjimo galimybes ir padidinti svarbiausių miesto vietų pasiekiamumą įvairiomis transporto rūšimis; užtikrinti saugumą ir eismo saugą; sumažinti taršą ir energijos poreikį; pagerinti miesto aplinką, erdvinę urbanistinės aplinkos kokybę; didinti miesto efektyvumą gyventojų, ekonominei ir socialinei naudai.
Darnaus judumo planas susideda iš 54 priemonių, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų teigimu, dauguma jų jau yra pradėtos įgyvendinti, o kai kurios ir įgyvendintos. Vienas reikšmingiausių pasiekimų – patvirtintas viešojo transporto atnaujinimo planas. Savivaldybė žada siekti, kad nuo 2030 m. senamiesčiu kursuotų tik netaršus viešasis transportas. Be to, šiemet planuojama įsigyti 10 elektrinių autobusų, o 2022 m. – dar 10.
Informacija parengta įgyvendinant projektą „Uostamiesčio aplinkosaugos forumas“, iš dalies finansuojamą Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis.