Prie prekybos centrų Zujūnuose, Avižieniuose, Lavoriškėse ir Mickūnuose vaikščiojo plastiko monstras, iliustruojantis, kiek daug plastikinių maišelių sunaudoja gyventojai. Vilniaus rajono savivaldybės iniciatyva monstras praeivius kvietė iškeisti savo vienkartinį plastikinį maišelį į daugkartinį tekstilinį. Organizatoriai skaičiuoja, kad ši iniciatyva padės išvengti iki 150 tūkst. plastikinių maišelių per metus.
„Vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudoja daugiau nei 330 lengvų ir labai lengvų plastikinių maišelių. Tai reiškia, kad pasirinkęs daugkartinę alternatyvą ir atsakingai ją naudodamas tiek pat jų gali išvengti. Plastiko monstras Vilniaus rajono gyventojams išdalino maždaug 500 daugkartinių tekstilinių krepšių. Jei visi juos sąžiningai naudos, bus sutaupyta per 150 tūkst. vienkartinių maišų“, – pasakoja Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė.
Tikroji kaina
Plastikiniai maišeliai visuomet atrodė pigi ir patogi priemonė daiktams nešti, tačiau ekspertai įsitikinę, kad parduotuvėje už šią prekę mokama suma neatspindi realios kainos, kurią turime mokėti už poveikį gamtai. Pradedant jau nuo gamybos proceso, kurio metu naudojama nafta, gamtinės dujos ir įvairios cheminės medžiagos.
„Labai maža dalis plastikinių maišelių yra perdirbama. Dažniausiai jie deginami energijos gavybai. Tiesa, gana didelė dalis jų apskritai nepasiekia atliekų tvarkymo etapo. Ir tai ne tik rūšiavimo problema. Jie yra tokie lengvi ir aerodinamiški, kad net ir tinkamai juos išmetus, gali kilti iššūkių. Dažnai vėjas juos išpučia iš šiukšliadėžių, šiukšliavežių ar sąvartynų ir taip jie patenka į gamtą, kur kenkia dirvožemiui, vandens ekosistemai ir gyvūnams“, – pastebi ekspertė.
4 maišeliai per metus
Danijos pavyzdys rodo, kad mūsų įpročiai gali keistis. Skaičiuojama, kad vienas amerikietis per dieną sunaudoja bent vieną plastikinį maišelį. Lietuvis – taip pat. Tuo metu vienas Danijos pilietis, Pietų Meino universiteto mokslininkų duomenimis, sunaudoja vos keturis vienkartinius maišelius per metus. Kaip ši šalis pasiekė tokį gerą rezultatą?
Danija buvo pirmoji valstybė dar 1993 m. įvedusi plastikinių maišelių mokestį. 2019 metais maišelio kaina šioje šalyje pakilo iki maždaug 1 dolerio, iš kurio didelė dalis mokesčių forma atitenka valstybei. Skaičiuojama, kad didesnės maišelių kainos nuo mokesčio įvedimo iki 2018 m. Danijoje sumažino daugkartinių maišelių pardavimą daugiau nei 40 procentų.
Maišelių depozito sistema
Inovacijų mažinant plastiko vartojimą Danijoje netrūksta. Vienas iš prekybos centrų tinklų bendradarbiaudamas su organizacija „World Wildlife Fund“ buvo įvedęs depozito sistemą plastikiniams maišeliams. Šis prekybos centrų tinklas (turintis apie 1 300 prekybos vietų) už kiekvieną grąžintą maišelį vartotojui kompensavo po 1 kroną (13 euro centų). Jei vartotojas maišelio negrąžindavo, prekybos tinklas tą kroną paaukodavo organizacijai „World Wildlife Fund“.
„Sprendimų plastiko vartojimo mažinimui gali būti įvairių. Vieni jų pasiteisina, kiti galbūt ne, bet aplinkybės rodo, kad ieškoti geriausių sprendimų privalome. Nors tokios depozito sistemos Lietuvoje ir nėra, dalindamas daugkartinius maišelius plastiko monstras pastebėjo, kad ir dabar Lietuvoje nemažai žmonių keliauja į parduotuvę su savo maišeliu rankoje. Tikimės, kad po šios iniciatyvos tokių žmonių Vilniaus rajone bus dar daugiau“, – sako Albert Narvoiš, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Atsakingo vartojimo skatinimo akcija „Plastiko monstrams Vilniaus rajone – ne vieta!“ yra sudėtinė aplinkosauginio sąmoningumo ugdymo iniciatyvų Vilniaus rajono savivaldybėje 2022 metais dalis. Iniciatyvą organizavo Žaliosios politikos institutas.
