Praėjusią vasarą daug dėmesio sulaukė Vilniaus miesto savivaldybės priimtas sprendimas laikytis pažangaus ir tvaraus miesto vejų ir pievų šienavimo nuostatų ir didinti pagal žydėjimo ciklus šienaujamų pievų plotus. Vieniems miesto gyventojams ir svečiams nenupjauta žolė Neries šlaituose ir natūralios pievos mieste nepatiko, kiti priešingai – gyrė tokį sprendimą ir visą vasarą grožėjosi žydinčia augmenija.
Tuo tarpu aplinkosaugininkai vienareikšmiškai pabrėžė, kad natūralios miestų pievos yra ne tik gražios akiai, bet ir turi didelę aplinkosauginę naudą. Visame pasaulyje populiarėjanti laukinių miesto pievų (angl. urban meadows) idėja skatina miestus atsisakyti trumpai nušienautų pievų, kurios kenkia biologinės įvairovės gausai miestuose, didina karščio zonas bei intensyvina sausras.
Ar laukinės pievos Vilniaus mieste išliks ir kitais metais? Kuo toks miesto žaliųjų erdvių tvarkymo būdas yra pranašesnis už šienavimą?
Namai gyvybės įvairovei
Miesto sprendimu, pievos buvo šienaujamos kelis kartus per vasarą. Tokiu būdu, pirmiausia buvo siekiama atkurti ir skatinti miesto biologinę įvairovę.
Žemaūgėse pievose auga vos kelių rūšių augalai, išnyksta ekosisteminė tokių pievų vertė. Tuo tarpu vešliose pievose dažniau sutiksite drugelius, bites ir paukščius, jose taip pat žydi platesnė augalų įvairovė.
Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistė Nijolė Nasevičienė teigia, kad siekiant išsaugoti pievų biologinę įvairovę, jas turėtume šienauti kuo vėliau.
„Optimalus šienavimo laikas turėtų būti parenkamas pasibaigus augalų žydėjimo laikotarpiui, žolės sėkloms subrendus ir pasisėjus. Tinkamai tvarkomose natūraliose pievose gausu vabzdžių, maitinasi ir peri paukščiai, daugiametė pievų augalija nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens į aplinką išskiria deguonį“, – teigia N. Nasevičienė.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėjos Ramunės Baniulienės, atsižvelgiant į pievų teikiamą naudą, šienauti jas trumpai nuspręsta tik specifinėse teritorijose.
S. Žiūros/Vilniaus m. sav. nuotr.
„Veja palaikoma – daugiabučių kiemuose, skveruose, aikštėse, labiausiai naudojamose parkų teritorijose. 1–2 m pločiu šienaujami visi pakraščiai prie takų, gatvių, išmintų takelių. Tam, kad pievos netrukdytų vairuotojų matomumui, plačiau šienaujamos sankryžos (iki 10 m spinduliu)“, – teigia R. Baniulienė.
Efektyvus būdas kovoti su karščio bangomis ir oro tarša
Pievų vaidmuo svarbus ir klimato kaitos kontekste. Dėl augančios vidutinės temperatūros gausėja sausrų periodai, daugėja ir orų ekstremumų – karščio bangų, staigių ir stiprių liūčių. Žaliosios politikos instituto analitikės Ievos Budraitės teigimu, miestams laukinės pievos padeda prie šių iššūkių lengviau prisitaikyti.
„Priešingai nei trumpai nupjautos, natūralios pievos sugeria ir ilgiau išlaiko daugiau drėgmės. Tai leidžia joms geriau atlaikyti sausrų periodus – sukauptą vandenį jos po truputį garina taip apsaugodamos ir savo augaliją, ir vėsindamos aplinkinį orą. Liūčių metu jos geriau sulaiko gruntą. Sausrų metu natūralios pievos augalai sukuria šešėlį ir pieva neišdega. Tuo tarpu žemaūgė pieva, kaip ir asfaltas, sulaiko didesnį šiluminės energijos kiekį, todėl vasarą jos paviršius įkaista ir nevėsina atmosferos”, – vardija Ieva Budraitė.
Vilniaus miesto savivaldybės termovizorine kamera nufilmuoti Vilniaus vaizdai rodo akivaizdų temperatūrų skirtumą tarp kietosios dangos, trumpos vejos ir pievos.
Nemažiau svarbu ir tai, kad pievos prisideda ir prie žmogaus sveikatai tiesiogiai žalą darančios problemos – oro taršos kietosiomis dalelėmis – mažinimo. Intensyvus eismas, didelis ir dažnai gana senas bei taršus transporto parkas lemia, kad miestuose aplinkos ore didėja kietųjų dalelių koncentracija.
Kuo daugiau jų įkvepiame, tuo labiau pažeidžiame kvėpavimo takus, didname širdies, plaučių ir kitų ligų rizikas. Nors šiai problemai spręsti miestuose pasitelkiami tokie sprendimai kaip viešojo transporto paslaugų gerinimas, mikromobilumo galimybių didinimas (pvz. dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros gerinimas), eismo centrinėse miesto dalyse ribojimai, kovoti padeda ir žaliųjų erdvių ploto plėtra.
„Tyrimai rodo, jog laukinės pievos efektyviau surenka kietąsias daleles iš atmosferos, nei trumpai nušienautos pievos, būtent todėl rekomenduojama laukines pievas išsaugoti gatvių, ypač judrių, šalikelėse”, – sako I. Budraitė.
Jau paplitusios daugelyje Europos miestų
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės miestovaizdžio skyriaus vedėjos R. Baniulienės, natūralių miesto pievų idėja nėra sensacija ir jau praktikuojama ne tik pas kaimynus, pavyzdžiui, Lenkijoje, bet ir daugelyje didžiųjų Europos ir pasaulio miestų.
„Vakarų Europos miestai jau dešimtmečiais palaiko pievų režimą miestuose. Jungtinėje Karalystėje – Londone, Kembridže, Bristolyje. Vokietijoje – Berlyne. Nyderlanduose – Amsterdame, Roterdame, taip pat Šveicarijos miestuose“, – pasakoja R. Baniulienė.
Vokietija nusprendė skirti 1,5 mln. eurų laukinių pievų atkūrimui ir nuo 2018–ųjų metų Miunchene sukūrė net 30 laukinių pievų. Belgijos miestas Liuvenas neseniai pasirašė chartiją, skatinančią įmones monokultūrinės žolės veją mieste paversti žydinčiomis pievomis, kurios yra palankesnės klimatui ir biologinei įvairovei.
Per paskutinį šimtmetį Jungtinė Karalystė neteko 98 proc. laukinėmis gėlėmis turtingų pievų, o su jomis pradėjo nykti ir bitės, kamanės, drugeliai. Todėl šiandien Jungtinėje Karalystėje veikia ne vienas aplinkosauginis projektas, kurio tikslas yra atkurti laukines pievas. Miestų pievos su laukiniais žydinčiais augalais puoselėjamos Londone esančiame Karalienės Elžbietos olimpiniame parke, kitose sostinės bei kitų šalies miestų žaliosiose erdvėse. Tokio tipo pievas taip pat sutiksite Niujorke, Madride ir kituose pasaulio miestuose.
Aplinkosaugai reikia tęstinumo
Pasak Ievos Budraitės, vienos iš Nacionalinio aplinkosaugos egzamino organizatorių, natūralių pievų Vilniaus mieste klausimas išlieka aktualus, tačiau viešojoje erdvėje pasirodžiusios prieštaringos reakcijos įrodo, kad svarbus didesnis indėlis į aiškesnę komunikaciją dėl tokios praktikos pasirinkimo.
„Viliuosi, kad natūralias pievas mieste pamatysime ir ateinančią vasarą, o tvarus miesto žaliųjų erdvių tvarkymas taps dar didesniu miesto prioritetu. Aplinkosaugai reikia tęstinumo. Tačiau nemažiau svarbus ir didesnis gyventojų įtraukimas bei priežasčių, kodėl pievų šienavimas pagal ciklus yra reikalingas miesto gamtos ir gyventojų sveikatai, išaiškinimas“, – sako I. Budraitė.
Spalio 24-ąją, Tarptautinę kovos su klimato kaita dieną, gyventojai bus kviečiami plėsti savo gamtosauginį raštingumą internetu laikant Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą. Kviečiame registruotis.