BNS ir Lrytas.lt pranešė, kad Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Kaliningrado sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Kaliningrade statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašo Rusijos dienraščio „Komersant“ apžvalgininkas Vladimiras Dzaguto.
Antradienį dienraščio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje pažymima, kad „kaip triušis iš fokusininko kepurės“ 2008 metais ištrauktas Baltijos AE projektas gali lygiai taip pat staiga būti uždarytas.
„Praėjusią savaitę Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos energetikos donoru ne taip paprasta. Pirmadienį pasitarime pas prezidentą Vladimirą Putiną klausimas dėl Kaliningrado regiono aprūpinimo energija buvo priskirtas prie „kitų“ klausimų ir išsamiai nebuvo komentuojamas: viešioms diskusijoms pakako garsių sprendimų dėl kryžminio subsidijavimo. Bet jau ketvirtadienį šaltiniai atominės energetikos srityje įvardijo „Kaliningrado klausimo“ pasekmes: „Rosatom“ gali pakeisti Baltijos AE schemą, įdiegiant joje „mažos ir vidutinės galios reaktorius“. Tuo pačiu jie gali būti čia statomi pirmiausia, nors anksčiau šioje atominėje jėgainėje suplanuotų gigavatinės galios reaktorių oficialiai kol kas neatsisakyta“, – rašo „Komersant“ apžvalgininkas.
Pasak jo, „šaltinių duomenimis, Maskva praktiškai pripažino neišvengiamybę to, kad netolimoje ateityje Lietuva, atkertanti Kaliningradą nuo „didžiosios Rusijos“, atsijungs nuo bendros dar iš Sovietų sąjungos Baltijos šalių buvusios paveldėtos energetinės sistemos, ir sinchronizuosis su Lenkija bei Europa“.
Plačiau skaitykite: Lrytas.lt