Oro tarša – dažnas klaipėdiečių diskusijų objektas. Ieškodami blogos oro kokybės priežasčių vieni bado pirštais į uostą, kiti – į pramonės įmones ar net pačius gyventojus. Kaip oro kokybę uostamiestyje vertina mokslininkai ir kokius sprendimus jos gerinimui siūlo ekspertai?

Nuotoliniame seminare Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė užsiminė apie prieš kelerius metus dešimties Europos nevyriausybinių organizacijų užsakymu atliktą tyrimą, kurio metu buvo analizuojama oro tarša Europos miestuose. Buvo palyginti 432 Europos Sąjungos, Norvegijos, Šveicarijos ir Didžiosios Britanijos miestai. 

„Tyrimas buvo įdomus tuo, kad pinigine išraiška įvardino, kiek konkretaus miesto gyventojams kainuoja oro taršos padariniai. Tyrime vertintos medicininės paslaugos, ankstyvos mirtys, prarastos darbo dienos ir kitos sveikatos išlaidos sukeltos oro taršos kietosiomis dalelėmis, ozonu ir azoto dioksidu. Paaiškėjo, kad iš didžiųjų Lietuvos miestų labiausiai nukenčia būtent Klaipėdos gyventojai, kurių kiekvienas dėl oro taršos kasmet patiria apie 1535 eurų žalą savo sveikatai“, – teigė I. Budraitė. 

Tuo tarpu Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas dr. Paulius Rapalis pastebėjo, kad Europos Sąjungos mastu nuo 2000 iki 2018 metų fiksuojamas nuoseklus kietųjų dalelių, azoto oksidų, angliavandenilių ir kai kurių kitų teršalų kiekio ore mažėjimas. 

Anot mokslininko, Klaipėdai ypač aktualūs kietųjų dalelių rodikliai. Lyginant situaciją su kitais didžiaisiais Lietuvos miestais – Vilniumi ir Kaunu – situacija skiriasi nežymiai, išskyrus laikotarpį nuo 2013 iki 2015 metų ir 2018 metus, kai buvo fiksuojamas kietųjų dalelių padidėjimas. Pastaruosius dvejus metus šių dalelių koncentracija ore mažėja. 

2018 metais taip pat buvo fiksuojamas žymus azoto oksidų padidėjimas, kai vidurkis siekė ribinę vertę, tačiau vėlesniais metais šio teršalo rodikliai sumažėjo. Tais pačiais metais buvo padidėjęs ir lakiųjų organinių junginių kiekis. Mokslininko manymu, teršalų koncentracijos padidėjimą tais metais galėjo lemti išskirtinės klimatinės sąlygos.


Kaip pagerinti oro kokybę?

 

Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas atkreipė dėmesį, kad Klaipėda yra visai Lietuvai svarbi gyvenamoji vietovė, o uostas yra ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos ar net regiono uostas, todėl čia egzistuojančios problemos turėtų rūpėti ne tik vietiniams gyventojams. Ypač turint omenyje, kad oro tarša gali būti tiek lokali, tiek regioninė, tiek valstybės lygio ar net tarpvalstybinė. 

„Praktika rodo, kad tie miestai ir tos savivaldybės pasiekia geriausius rezultatus, kur egzistuoja aiški miesto vizija ir stipri politika, formuojanti piliečių ir tame mieste veikiančio verslo elgesį. Kitaip tariant, miestas ir jo savivalda turi norėti gyventi švariau, sudaryti geresnes sąlygas žmonėms, bet tuo pačiu surasti sprendimus ir verslo vystymuisi“, – sakė R. Lapinskas.

Jis teigė, kad Klaipėdai svarbu spręsti transporto iššūkius, ypač susijusius su į uostą keliaujančiomis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Jo įsitikinimu, pramonė taip pat turėtų ieškoti būdų, kaip mažinti savo poveikį aplinkai, o tai pasiekti padėtų finansinės paskatos. Kalbėdamas apie uosto įmones, jis akcentavo poreikį pereiti prie uždaro birių produktų krovos būdo. 


Kaip tinkamai prižiūrėti šildymo sistemą?

 

Prie geresnės oro kokybės mieste gali prisidėti ir patys gyventojai. Kasmet prasidėjus šildymo sezonui tai atsispindi ir oro kokybės rodikliuose. Anot ekspertų, tinkamai prižiūrima šildymo sistema ir kokybiškas kuras gali sumažinti į aplinką patenkančių teršalų kiekį. 

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA vadovė Vilma Gaubytė pastebi, kad teisiškai įtvirtintos prievolės tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti šildymo katilus bei kaminus nėra, tačiau gyventojams rekomenduojama kas kelias savaites išvalyti pelenus ir kaminą. Anot jos, apie pastarąjį darbą paprastai gyventojai susimąsto tik tuomet, kai susiduria su traukos problemomis, kurios sutrikdo šildymo sistemos veikimą. 

„Nepatartina pirkti granulių iš atsitiktinių pardavėjų, nes jos dažnai būna nekokybiškos. Verčiau rinktis sertifikuotas, pavyzdžiui, žymimas ENplus kokybės ženklu. Geriausia apsirūpinti granulėmis visam sezonui, kad būtų išvengta jų nešiojimo šaltuoju metu. Pigiausia pirkti pavasarį ir vasaros pradžioje. Patys brangiausi mėnesiai pirkti granules – sausis ir vasaris“, – patarė V. Gaubytė.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos atstovė informavo, kad šiuo metu yra paskelbtas kvietimas teikti paraiškas iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių keitimui į atsinaujinančios energijos išteklius naudojančius įrenginius.


Pastatų renovacija kovoje su klimato kaita

 

Apie renovaciją kaip vieną iš įrankių kovoje su klimato kaita kalbėjo Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistas Tomas Giedris. Jo teigimu, atnaujintame daugiabutyje vidutiniškai sutaupoma apie 63 proc. energijos, kai kuriuose pastatuose – net apie 70 proc. 

Europos Komisijos duomenimis, apskritai pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. energijos ir tai sudaro 36 proc. visos Europos Sąjungos CO2 emisijų. Lietuvoje nuo 2013 m. buvo atnaujinta daugiau nei 2800 namų. Klaipėdos mieste šiuo metu yra atnaujinti 176 pastatai ir dar maždaug 100 yra atnaujinami šiuo metu. 

T. Giedris gyventojams pristatė daugiabučių namų atnaujinimo modernizavimo programą, pagal kurią gali būti finansuojamas šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimas, atitvarų (sienų, cokolio), stogo, vėdinimo sistemos įrengimas ar modernizavimas, atsinaujinančių energijos šaltinių elektros ar šilumos energijos gamybai reikiamų įrenginių diegimas ir kt.


Daugiau medžių – švaresnis oras

 

Dar viena svarbi priemonė oro kokybės gerinimui yra miesto medžiai. Skaičiuojama, kad per metus vienas medis sugeria apie 6–23 kg anglies dioksido. Tiesa, Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė pastebi, kad šiuo metu Klaipėdos mieste galimybė plėsti želdinių ir želdynų plotus yra gana ribota, kadangi visi plotai yra skirti nekilnojamo turto vystymui. 

Jos skaičiavimu, 2015-2017 metais Liepų, Pilies, Donelaičio, Šimkaus, Kanto ir kai kuriose kitose pagrindinėse miesto gatvėse buvo iškirsti 567, o atsodinti tik 434 medžiai. L. Kuzminčiūtė vylėsi, kad ateityje bus skiriamas didesnis finansavimas tiek želdinių sodinimui, tiek ir jų priežiūrai. 

Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Rasa Mačiulė džiaugėsi, kad Klaipėda yra pirmasis miestas, kuriame ne tik važinėja elektrinis autobusas, bet jie čia ir gaminami. Jos teigimu, taip dar labiau sumažinamas CO2 pėdsakas. Be to, anot R. Mačiulės, savivaldybė taip pat aktyviai skatina gyventojus pasinaudoti Aplinkos projektų valdymo agentūros parama šildymo sistemos keitimui į draugiškesnę aplinkai.

Šis seminaras yra sudėtinė „Uostamiesčio aplinkosaugos forumo“ dalis. Kitas nuotolinis ciklo renginys „Darni kelionė miesto gatvėmis – misija (ne)įmanoma?“ vyks gegužės 19 d. 14 val. Renginius organizuoja Žaliosios politikos institutas bendradarbiaudamas su Klaipėdos miesto savivaldybe.

 

Nuotolinės diskusijos įrašą galite peržiūrėti čia.

Share This