„Pirmenybė – ne sąvartynams, ne atliekų deginimui, o jų surinkimui ir perdirbimui – tokia mūsų atliekų tvarkymo politikos strategija. Tik šitaip galime išvengti milžiniškos atliekų apgulties, kuri, augant vartojimui, nuolat didėja“, – sako aplinkos viceministras Almantas Petkus. Šiuo principu ir pagrįstas dabar rengiamas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas.
Šis planas apima komunalinių, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų tvarkymo organizavimą ir tvarkymą. Jis nustatys valstybines atliekų tvarkymo užduotis ir atliekų tvarkymo užduotis savivaldybėms ir kitoms institucijoms, nacionalinės ir Europos Sąjungos paramos finansavimo kryptis, taip pat kriterijus, pagal kuriuos bus vertinama, kaip jis įgyvendinamas.
Plano projektą praėjusią savaitę apsvarstė Aplinkos ministerijoje susirinkę Priežiūros komiteto nariai – Ūkio, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio, Energetikos ir Aplinkos ministerijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Antrinio perdirbimo įmonių asociacijos ir VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ atstovai, taip pat atliekų tvarkymo ekspertai.
Jie aptarė rengėjų pristatytas Valstybinio atliekų tvarkymo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo alternatyvas, diskutavo dėl plano nuostatų. Posėdžio dalyviai pritarė, kad daugiausia dėmesio reikia skirti antrinių žaliavų surinkimo ir jų panaudojimo perdirbimui plėtrai.
Pavyzdžiui, per metus Lietuvoje susidaro 1,367 mln. komunalinių atliekų. Dabar dauguma jų pašalinama sąvartynuose, o perdirbama tik apie 19 proc. Planas numato, kad padėtis turi iš esmės pasikeisti. Bus siekiama perdirbti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinėse atliekose esančių antrinių žaliavų, naudoti atliekas energijai, o pašalinti sąvartynuose – tik 22 proc.
Posėdžio dalyviai pritarė, kad parengtasis Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano projektas būtų teikiamas viešai svarstyti ir suinteresuotoms institucijoms derinti.