Valstybės valdžios aparato dydis – buvo ir tebėra aktualus klausimas kiekvienai valstybei. Lietuvoje dažnai galima išgirsti nuomonių, kad valstybinis sektorius didelis ir brangus, tačiau visuomenei naudos iš to nėra. Laikraščiai ir televizija dažnai nagrinėja valdininkų bei jų padėjėjų atlyginimus, kvestionuoja pavienių politikų kompetenciją bei institucijų poreikį. Savaime aišku, kad šie pavyzdžiai neatskleidžia visos tiesos apie valstybinį sektorių; vis dėlto jie leidžia suprasti, jog ne viskas valstybėje sutvarkyta taip, kaip turėtų būti.
Autorės: Lina Palilionytė, Vilma Gaubytė
Šiandien atkurtai nepriklausomai Lietuvos valstybei – daugiau nei 20 metų. Deja, iki šiol tyrimo, kuris atspindėtų Lietuvos biurokratinio aparato dydžio transformaciją, atlikta nebuvo. Panagrinėjus mokslinius kitų šalių darbus siekiant įvertinti biurokratijos dydį aiškiai matoma, jog rasti skirtingų laikotarpių objektyvią statistiką šalies mastu, o tuo labiau įvertinti jos reikšmę bei pokyčius nėra taip lengva. Vienos šalys tai daro matuodamos valstybinį sektorių pinigine išraiška, kitos – atsižvelgdamos į bendrą darbuotojų skaičių. Visgi kiekvienas skaičiavimo būdas turi savų niuansų ir vieno sutarimo nėra.
Šio tyrimo siekis – išanalizuoti valstybinio sektoriaus kaitą nuo Lietuvos atkūrimo iki šių dienų. Analizė paremta statistika ir ja remiantis parengtų grafikų analize. Atsižvelgus į kitų šalių praktiką, analizei buvo pasirinkti 4 rodikliai, atspindintys valstybinio sektoriaus dydį: valstybinio sektoriaus darbuotojų skaičius, iš Lietuvos Respublikos biudžeto finansuojamos įstaigos bei institucijos, valdžios sektoriui išlaikyti skiriamos lėšos bei kitų ES šalių valstybinių sektorių rodikliai.
Numatytiems rodikliams gauti buvo naudojami Valstybės tarnautojų, Valdininkų ir Vidaus reikalų pareigūnų registrai, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turimi duomenys, Tarptautinio Valiutos Fondo bei kitų, su Europos Sąjunga susijusių, institucijų renkama statistika bei ataskaitos. Pažymėtina, jog Lietuvoje duomenys pradėti rinkti gan vėlai, yra fragmentiški, ir dėl skirtingų informacijos rinkimo priežasčių jų šaltiniai dažnai neatspindi vienų ar kitų tendencijų. Dėl šios priežasties tyrime gali būti tam tikrų neesminių netikslumų, tačiau į visus skirtumus buvo atsižvelgta ir rezultatai pateikiami kuo objektyviau, įtraukiant bei paaiškinant visus iškilusius niuansus.
Pagal minėtus rodiklius analizė suskirstyta į 4 dalis:
- Valstybinio sektoriaus darbuotojų skaičius ir jo kaita
- Valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančių darbuotojų skaičiaus kaita
- Išlaidų valdžios sektoriui analizė
- Lietuvos viešojo sektoriaus dydžio palyginimas su kitomis ES šalimis
Analizėje nagrinėjami šie grafikai:
- Valstybės tarnautojų skaičiaus kaita pagal valstybės tarnautojų tipus
- Valstybės tarnautojo statusą turinčių asmenų skaičiaus be statutinių pareigūnų kaita
- Statutinių valstybės pareigūnų skaičiaus kaita
- Valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis valdžios sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičiaus kaita
- Bendro valstybiniame sektoriuje dirbančių darbuotojų skaičiaus kaita
- Gyventojų skaičiaus kaita
- Gyventojų ir valstybės tarnautojų bei pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų kaitos palyginimas
- Asmenų, turinčių valstybės tarnautojo statusą, skaičiaus kaita pagal įstaigų grupes
- Asmenų, turinčių valstybės tarnautojo statusą, skaičiaus kaita įstaigose, pavaldžiose ministerijoms
- Valdžios sektoriaus išlaidos
- Išlaidų valstybinio sektoriaus darbuotojams kaita
- Darbo užmokesčio viešojo ir privataus sektorių darbuotojams kaitos palyginimas
- Santykinis viešojo ir privataus sektorių dydžių palyginimas ES* šalyse
Visą Lietuvos Respublikos biurokratinio aparato dydžio kaitos analizę rasite čia
Lietuvos Respublikos biurokratinio aparato dydžio kaitos analizės santrauką rasite čia