Šaltinis: www.15min.lt

Viskas pagal įstatymą: 52 procentai mūsų atėjo į referendumą, 63  procentai iš mūsų, atėjusių,  pasakė „ne“. Referendumas įvyko. Tai reiškia, jog  Lietuva, kurią sudaro joje gyvenantys žmonės, nenori atominės   elektrinės.

Mes gyvename teisinėje valstybėje – Europos  Sąjungos narėje, kur  valdymas grįstas įstatymais, o ne valdančiųjų nuomonėmis. Vadinasi, valdžia, kuri tarnauja žmonėms, privalo padaryti taip, kad  nauja atominė nebūtų statoma mūsų žemėje. Nes taip parašyta Referendumo įstatyme:

„Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo  paskelbimo turi būti svarstomas Seime Seimo statuto nustatyta  tvarka.“

Perskaičius paryškintas vietas, aiškėja prasmė: ir patariamajame referendume priimtas tautos sprendimas privalo būti įgyvendintas!  O kaip –  turi svarstyti Seimas. Būtent, kaip įgyvendinti, o ne kaip išsisukti nuo prievolės.

Geras, paprastas įstatymas, suprantamas ir ne  teisininkui. Deja, valdžia mums arogantiškai kartojo per visą agitacijos  laikotarpį ką kita:  jog tai „tik“ patariamasis referendumas, kažkoks  nerimtas,  ir  todėl  viską spręs valdžia, nors jai, žinoma, ir  svarbi žmonių nuomonė. Tokių kalbų tikslas – demoralizuoti žmones, kad šie net  neimtų referendumo biuletenių, ir tokiu būdu referendumas būtų sužlugdytas. Bet žlugo pačios valdžios planas, o referendumas – įvyko. Žmonės nepatikėjo UAB „Visagino atominė elektrinė“ skleidžiama valstybei milijonus kainavusia  propaganda ir davė griežtą atkirtį.

Bet valdžiai  žmonių ištartas žodis „ne“  kelia tik galvos skausmą. Todėl bandoma žodį apsukti. Iš prezidentūros portalus apskrieja  komentaras,  jog „naujos atominės  jėgainės nauda abejoja mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos  piliečių“. Iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko  S.Šedbaro – kad „… teisinių pasekmių referendumas nesukuria“.

Keistoki argumentai. O jei kas nors pradėtų skaičiuoti praėjusių prezidento rinkimų statistiką? Atėjo balsuoti 52 procentai,  už populiariausią kandidatę iš atėjusių  pasisakė 68 procentai. Tai yra, šalies vadovę išrinko apie trečdalis  balsavimo teisę turinčių Lietuvos  piliečių. Būtų absurdiška tokį teiginį net viešai diskutuoti, nes, pagal  Lietuvos įstatymus, laikoma, kad šalies vadovė išrinkta visų šalies piliečių valia. Kodėl beveik tokiais pat procentais pareikšta piliečių valia  dėl  VAE  turėtų būti menkinama?

Jei patariamieji referendumai nesukuria  teisinių pasekmių, pasak p. Šedbaro, tai negi 1991-ųjų vasario 9-osios visuotinę apklausą dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės (85 proc. rinkėjų dalyvavo,  iš kurių 90 proc. buvo už Nepriklausomybę) turėtume nuvertinti?!  Bet juk  apklausa  turėjo milžiniškas  teisines  pasekmes – netrukus mus  pradėjo juridiškai pripažinti  kitos šalys.

Keista ir tai, kad kol kas tyli žinomi ir  garsūs konstitucinės teisės specialistai. Juk jie tikrai galėtų  paaiškinti, ar yra būdų demokratinėje valstybėje ignoruoti tautos vieningai  pareikštą valią.

O gal – laukiam, kol vėl atbėgs Čekuolis ir  paaiškins, kaip turi būti. Pvz, kad raidės N ir E, kartu sudėtos, reiškia visai  ne NE, o  nuoširdų visų valdžios sprendimų palaikymą.

 

Share This