Miestelis, kuriame buvo nutiesta pirmoji telefono linija, pradėjo veikti pirmoji elektrinė bei buvo įžiebtos pirmosios Lietuvoje elektros lemputės, nenustoja stebinti ir šiandien – per kelias savaites 17 studentų iš įvairių šalių čia sukūrė elektra varomą triratį.

Apie Rietavo rajone kuriamas inovacijas, žaliąją ekonomiką, darnų transportą, ekologinį ūkininkavimą ir kitas žaliąsias temas buvo kalbama Rietavo turizmo ir verslo informacijos centre vykusioje konferencijoje „Žaliųjų idėjų laboratorija“.

Rietavo gyventojas Rolandas Dockevičius, vienas iš renginyje pristatyto elektrinio triračio kūrėjų, atskleidė ir daugiau inovatyvių sprendimų – rietaviškis 3D spausdintuvu spausdina įvairias detales, įrankių dėklus, anot jo, spausdintuvu galima pasigaminti ir pačius įrankius. O triračiui reikalingas brangias detales (kainuojančias apie 800 Eur) studentai taip pat pasigamino patys. Konferencijoje dalyvavęs Žaliosios politikos instituto bei Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas negalėjo atsistebėti šio miestelio proveržiu kuriant inovacijas: „vietos studentai Rietave kuria absoliučiai naujoviškus technologinius sprendimus, čia atvykę mokosi ir darbuojasi jaunuoliai iš užsienio valstybių. Dar kartą įsitikinau: bet kuriame Lietuvos regione ar miestelyje įmanoma sukurti naują, modernų, gamtą tausojantį, iš tikrųjų – ateities gyvenimo modelį. Viskas mūsų pačių rankose“ – teigė Remigijus Lapinskas.

Žaliosios ekonomikos potencialas – naujos darbo vietos

Apie pasaulines tendencijas, klimato kaitą ir žaliosios ekonomikos potencialą kalbėjęs Žaliosios politikos instituto prezidentas atkreipė dėmesį į žaliųjų darbo vietų kūrimo potencialą regionuose. Anot R. Lapinsko, kovoti su klimato kaita ir nedarbu galima vienu metu. „Ne tik atsinaujinanti energetika, darnus transportas, aukštosios technologijos, bet ir smulkieji amatai, sveiko maisto gamyba, dalinimosi ekonomikos įgyvendinimas yra žaliosios sritys, kuriose kurdami darbo vietas, spręsime net kelias problemas vienu metu“ – teigė R. Lapinskas.

Dėl žaliosios ekonomikos potencialo R. Lapinskui antrino ir Kaimo plėtros ir verslo konsultantų asociacijos atstovas Gediminas Radzevičius. Anot kalbėtojo, be ekonominio ir aplinkosauginio požiūrio, žalioji ekonomika pasižymi ir socialiniu aspektu, kadangi šia ekonomika siekiama sumažinti skurdą, vystyti socialinę gerovę, užtikrinti orius pragyvenimo šaltinius bei socialinę apsaugą.

Prioritetas – darnus transportas

„Kasmet mažiausiai 3.5 milijono žmonių miršta dėl oro taršos, Europos Sąjungoje maždaug 4 000 žmonių žūsta sunkvežimių avarijose, o triukšmo tarša sukelia apie 16 000 priešlaikinių mirčių, todėl transporto sektoriaus žalinimas turėtų būti vienu iš valstybės ir žinoma, kiekvienos savivaldybės prioritetų“ – kalbėjo Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė.

Konferencijos metu buvo pristatyti pirmą kartą Lietuvoje vykstantys Mažiau taršios logistikos apdovanojimai, kurių metu Vokietijos, Švedijos, Lenkijos bei Lietuvos verslo įmonės, savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos susirungs dėl metų projekto nominacijos. Žaliosios politikos instituto vadovės teigimu, konkursu siekiama įvertinti ir apdovanoti projektus-lyderius, kurie vietiniu, nacionaliniu ar tarptautiniu lygmeniu reikšmingai prisideda kuriant ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę naudą. „Kodėl verta dalyvauti? Tai puiki galimybė pademonstruoti savo pasiekimus, būti pastebėtiems ir įvertintiems tarptautinės auditorijos, o gal net tapti sektinu gerosios praktikos pavyzdžiu” – pabrėžė I. Budraitė.

Kad Lietuvoje jau egzistuoja aplinkai draugiški ir ekonominį pelną nešantys sprendiniai, pademonstravo renginyje dalyvavęs Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis, kuris ne tik supažindino su spartesnio elektromobilių integravimo iššūkiais, infrastruktūros plėtra ir ateities perspektyvomis, bet ir pristatė gerosios praktikos pavyzdį Lietuvoje – galios valdymo sistemas, variklius bei akumuliatorių sistemas gaminančios ir vystančios įmonės Elinta sprendimą – hibridinę komercinės paskirties transporto priemonę. Šie automobiliai žaliosiose miestų zonose iki 50 km važiuoja naudodami tik elektros energiją. Tuo tarpu standartinis dyzelinis variklis dirbdamas kartu su elektriniu varikliu mažina kuro sąnaudas iki 70% ir neriboja nuvažiuojamo atstumo. Transporto priemonėse yra integruota sistema, kuri leidžia nustatyti bet kurią geografinę zoną, kurioje transporto priemonė naudoja tik elektrinį režimą.

Iniciatyvų inkubatorius

Renginyje savo veiklą pristatė ir konferencijos iniciatorius – Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras, kuris aktyviai dalyvauja regiono socialinės ekonominės plėtros veiklose, vietiniu, regioniniu, nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu pristato Rietavo savivaldybės verslininkų pasiekimus ir atstovauja jų poreikiams. Kaip teigia centro direktorė Laima Dockevičienė, „Rietavo verslo informacijos centro misija būti patikimu pagalbininku ir partneriu Rietavo savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantiems bei besikuriantiems verslininkams, teikti jiems konsultacinę, mokymų bei techninę / institucinę pagalbą, prisidėti skatinant užsienio ir vietos investicijas Rietavo savivaldybėje”. Centras šiuo metu vykdo įvairius projektus, kuriais siekia suburti mokslo, verslo bei viešąjį sektorių  pajėgumus išvystyti maisto inovavimo sprendimus, stiprinti tradicinio ir kūrybinio sektoriaus įmonių bendradarbiavimą, profesinį mokymą ir taip padidinti verslumo bei užimtumo lygį regione.

 

Share This