Kas minutę pasaulyje yra nuperkama 1 mln. vienkartinių plastikinių buteliukų, kas sekundę – 160 tūkst. vienkartinių plastiko maišelių.
Plastikas savaime nėra tokia didelė problema, kokia yra trumpas jo gaminių panaudos laikas. Vienkartiniai plastiko gaminiai sudaro 50-80% visų plastiko atliekų pasaulyje, o pagrindinė plastikiniams maišeliams gaminti naudojama medžiaga – polietilenas – niekada visiškai neišnyksta.
Nors vieno plastikinio maišelio panaudojimo laikas vidutiniškai yra tik 15-20 minučių, dar prieš kelerius metus plastikinis maišelis buvo vienas populiariausių lietuvių pirkinių po loterijos bilieto – 2017 m. kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sunaudojo 260 plastikinių pirkinių maišelių per metus. Tokiu kiekiu maišelių būtų galima padengti visą valstybės plotą.
2016 m. duomenimis, Lietuvoje kasmet sunaudojama 40 mln. vienkartinių puodelių per metus. Vidutinis vienkartinio puodelio panaudojimo laikas nedaug ilgesnis nei vienkartinių maišelių – tik 30 minučių – tiek, kiek užtrunka išgerti kavą.
Dėl pakuočių, kurias sudaro keli sluoksniai, net 70 proc. plastiko iš kasdienio vartojimo prekių yra sunkiai perdirbamas – reikalaujantis specialaus paruošimo ar specialių cheminių sąlygų. Vienas iš tokių – vienkartinis popierinis puodelis su plastikiniu sluoksniu viduje. Dėl dvisluoksnės pakuotės jį yra ne tik itin sunku perdirbti, bet ir žmonės nežino, ką su panaudotais puodeliais daryti – 13 proc. žmonių šiuos puodelius meta į popieriui skirtus konteinerius, o 65 proc. – tiesiog į paprastas komunalinių atliekų konteinerius.
Nepatekus į konteinerį
Iš žemyninės dalies į vandenynus patenka beveik 80 proc. visos plastiko taršos. Iš jos, 60-80 proc. yra smulkios mikro-plastiko dalelės, atsiradusios iš namų ūkių arba iš yrančių vienkartinių plastiko gaminių. JT duomenimis, vien tik į Viduržemio jūrą kasmet patenka 570 tūkst. tonų plastiko. Skaičiuojama, kad tai yra tas pats, kas į vandenį kas minutę išmesti 33,8 tūkst. plastikinių vandens buteliukų. Vienas toks į vandenį patekęs plastiko buteliukas suyra iki tokių smulkių mikro-plastiko dalelių, kad jos pasklinda ir užteršia 1,5 km. paplūdimio ruožą.
Baltijos jūros regione atliktas tyrimas atskleidė, kad kasmet 130 t asmens higienos priemonėse esančio mikroplastiko su nuotekomis atkeliauja iš namų ūkių. Pavyzdžiui, vieno sintetinių audinių skalbimo metu išsiskiria maždaug 700 tūkst. mikro-plastiko dalelių. Šių dalelių taip pat galima rasti ir daugumoje higienos ir dekoratyvinės kosmetikos produktų, kurios patenka į nuotekų sistemas. Dėl neefektyvių filtrų nuotekų valymo įrenginiuose net iki 40 t mikro-plastiko patenka į Baltijos jūrą, o to būtų galima išvengti paprasčiausiai užtikrinant tinkamą filtrų efektyvumą – dėl nuolat senstančių valymo įrenginių net ir išvalytos nuotekos ne visada yra išvalomos pakankamai.
Galiausiai patekęs į vandens telkinius plastikas užteršia visą mitybos grandinę – per vandenį užteršia žuvis (joms įtraukus filtruojant vandenį arba prarijus mikro-plastiko daleles), žuvimi mintančius paukščius ar kitus žinduolius ir, galiausiai, patenka ant mūsų stalo. Likusios smulkiosios dalelės yra labai lėtai, todėl ilgam lieka jūros dugne.
Kaip toli, kad nepasiektų plastikas?
Plastiko ir jo mikro dalelių randama net atokiausiose Žemės vietose – tyrinėtojas Victor Vescovo teigia, kad Marianų lovyje (kur užfiksuota giliausia žinoma pasaulinio vandenyno vieta) matė plastiko maišelių ir saldainių pakuočių. „Greenpeace“ trijuose vandenynuose ištyrė 102 skirtingų rūšių jūrų vėžlius ir jų žarnynuose rado mikro-plastiko. Jo aptinkama net lietaus krituliuose – atlikti lietaus vandens ir oro tyrimai atskleidė, kad ant saugomų teritorijų Jungtinėse Valstijose kasmet iškrenta daugiau nei 1000 t mikro-plastiko, o tai prilygsta daugiau nei 120 mln. plastikinių vandens buteliukų.
Tiek plastikiniams maišeliams, tiek vienkartiniams puodeliams yra nesunkiai kasdienybėje pritaikomų tvarių daugkartinių alternatyvų. Tačiau COVID-19 mums primena vienkartinio plastiko naudojimo problemos kompleksiškumą – nors pramokome tvarkytis su vienkartiniais plastikiniais maišeliais, įrankiais ir puodeliais, dar trūksta budrumo. Negyvenamame Honkongo Soko salyne 100 m ilgio paplūdimio ruože rasta 70 vnt. vienkartinių kaukių. Tame pačiame ruože po savaitės buvo išplauta dar 30 vnt. Daugumai šių veido kaukių pagaminti naudojamas polipropilenas neleidžia kaukei suirti net 450 m. Dalis išmestų kaukių vandenyje lygiai taip pat suyra į mikro-plastiko daleles ir gali atsidurti ant mūsų stalo.
Vienkartinį pakeisti daugkartiniu
Gera žinia ta, kad jau dabar net 76 proc. pirkėjų teigia į parduotuvę ar prekybos centrą atsinešantys daugkartinius arba jau naudotus plastikinius pirkinių maišelius. Ir tai daryti tikrai verta – Europos Komisijos duomenimis, naudodamas daugkartinį maišelį, europietis nuo patekimo į sąvartyną per 5 metus išsaugo apie 1 tūkst. plastikinių maišelių.
O jei žmogus sunaudoja bent po vieną vienkartinį puodelį kasdien, pakeitęs jį daugkartiniu, išvengia 10 kg atliekų, kurios susirinktų per metus, pasiimant po tą vieną puodelį kavos per dieną išsinešti. Galiausiai – kavinėse galima gauti nuolaidą atėjus su savo daugkartinio naudojimo puodeliu – „Caif Cafe“ tinklas siūlo 5 proc., „Vero cafe“ – 10 proc. nuolaidą kavai ir kitiems gėrimams, o „Circle K Lietuva“ – 10 ct. nuolaidą bet kuriam karštam gėrimui. Pasitikrinimui – Lietuvos gamtos fondo parengtas produktų su mikro-plastikais sąrašas (2017 m.) https://drive.google.com/file/d/0B_3_OU-cdWUMTEpsSUZTR08zYkE/view.
Projektą „Kontaktas: žmogaus įtaka gamtai“ įgyvendina Žaliosios politikos institutas bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybe, naudojant Aplinkosauginio švietimo rėmimo programos lėšas.