Kasdien mūsų aplinkoje ir naudojamuose produktuose galima aptikti kenksmingų medžiagų, kurios gali neigiamai veikti tiek mūsų sveikatą, tiek ir gamtinę aplinką. Ekspertai įsitikinę, kad atidžiai renkantis produktus riziką susidurti su pavojingomis medžiagomis galima sumažinti. Tiesa, dar tik pradedantiems domėtis tvariu gyvenimo būdu ir ekologiškais produktais tai gali tapti rimtu iššūkiu. Ar būtina skaityti kiekvieno produkto etiketę ir kaip atskirti, kokie produktai draugiški mums ir aplinkai, o kokie ne?
Mokslininkų teigimu, vien drabužių ir kitos tekstilės gamyboje naudojama maždaug 15 tūkst. chemikalų. Skalbimo priemonėse, buitiniuose valikliuose ir baldų apdailos medžiagose dažnai aptinkama formaldehidų, kuriuos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra priskiria prie 1-os grupės kancerogenų. Ekspertų įsitikinimu, norint pasirinkti kuo saugesnį ir natūralesnį produktą, reikia skaityti jų sudėtį ir žinoti, kokios medžiagos gali būti pavojingos arba mažiau draugiškos aplinkai.
„Šią vasarą įsigalios Europos Sąjungos direktyva, dėl kurios iš rinkos pasitrauks dalis vienkartinių plastikinių gaminių, pavyzdžiui, stalo įrankiai, lėkštės ir t.t. Tačiau tai išspręs tik labai mažą dalį aplinkosauginių problemų. Plastiko dalelių galime aptikti net ir kosmetikoje, pavyzdžiui, veido kremuose, o kiek dar kitų žmogui ir gamtai pavojingų medžiagų yra mūsų kasdien naudojamuose produktuose. Žinoma, galime vengti tokių gaminių ir rinktis aplinkai draugiškas alternatyvas, bet tai reikalauja specifinių žinių, todėl kviečiame gyventojus daugiau domėtis šia tema ir ugdyti tvaresnius vartojimo įpročius“, – teigia Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
Kaip atskirti aplinkai draugiškus produktus?
Ekspertas pastebi, kad ekologiški produktai yra ženklinami specialiais ženklais. Pavyzdžiui, visi Europos Sąjungoje pagaminti ekologiški fasuoti maisto produktai turi būti paženklinti specialiu Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipu. Gali būti naudojami ir nacionaliniai bei privatūs ekologinės gamybos logotipai. Tokiems produktams prekybos vietose dažnai išskiriamos specialios lentynos ar skyreliai, o tai padeda vartotojams lengviau identifikuoti tokius produktus.
„Ekologiškus maisto produktus vartotojai jau atpažįsta lengviau. Nemaža dalis gyventojų skaito produktų etiketes. Tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenimis, 44 proc. žmonių Lietuvoje atidžiai tikrina produktų sudėtį. Vis dėlto egzistuoja tam tikri produktai, kurių sudėties nė nesusimąstome patikrinti, o kai kuriuose naudojamų medžiagų net ir neturime galimybės sužinoti. Pavyzdžiui, ar dažnai susimąstome, kokios medžiagos buvo naudojamos gaminant mūsų stalą ar spintelę? Kokia sudėtimi pasižymi dažai, kuriais nudažytos namų sienos?“, – klausė R. Lapinskas.
Tam tikri gaminio ingredientai net gali būti slepiami kaip komercinė verslo paslaptis (ypač jei jų neigiamas poveikis žmonių sveikatai nėra įrodytas), nes jie užtikrina produkto kokybę ar efektyvumą. Be to, pasitaiko atvejų, kai gamintojai manipuliuoja ekologiškumo terminu – neturėdami reikalingų sertifikatų, formuluoja tokį produkto pavadinimą ar etiketę, kad ši sukeltų emocinį įspūdį, jog tai aplinkai draugiškas gaminys ar paslauga (pvz. uždeda žalios spalvos etiketę, ar joje atvaizduoja žalius augalo lapelius, žolės daigelius; pasirenka įmonės pavadinimą susijusį su švara, ekologija, tausojimu), nors jis nėra pagrįstas objektyviais kriterijais.
Svarbi ne tik sudėtis, bet ir gamybos sąlygos bei pakuotė
„Tvarumas yra susijęs ne tik su produkto sudėtimi, bet ir jo gamybos sąlygomis. Pavyzdžiui, vertinant daržovių ekologiškumą yra svarbu ne tik tai, kokiomis trąšomis jos buvo tręšiamos, bet ir iš kokių sėklų jos užaugo (genetiškai modifikuotų ar ne), kokioje aplinkoje jos augo (sveikoje ar užterštoje dirvoje). Didelį neigiamą poveikį aplinkai kuria ir produktų pakuotės, todėl vis daugiau gamintojų ieško būdų, kaip naudoti mažiau pakavimo medžiagų ir rinktis natūralesnes“, – teigia platformos „NoWaste.lt“ įkūrėjas Dovydas Petrošius.
Kalbant apie daiktus, svarbiu tvarumo kriterijumi tampa kokybė ir ilgaamžiškumas. Kaip pastebi D. Petrošius, jei daiktas greitai sugenda ir negalima jo pataisyti, toks daiktas neturėtų būti laikomas tvariu. Ir atvirkščiai – tvarūs daiktai turi būti pagaminti iš kokybiškų perdirbamų medžiagų ir sukonstruoti taip, kad juos būtų galima pataisyti.
„Nusprendę sukurti platformą, kurioje vartotojai galėtų sužinoti apie produktus, kurie potencialiai kelia pavojų sveikatai ar aplinkos gerovei, supratome, kad tvarumo prasme pasaulis jau yra gerokai pažengęs ir vis daugiau kasdien mūsų naudojamų produktų turi ekologiškas ar aplinkai draugiškas alternatyvas. Jau galima rinktis ekologiškus, o tai reiškia ir aplinkai bei žmogui mažiau kenkiančius, sienų dažus, baldus, kurie nėra padengti pavojingomis medžiagomis, ir dar daug kitų produktų.
Tik kartais patiems sunku identifikuoti, kurie produktai yra tvarūs, o kurie ne, todėl sukūrėme platformą, kurioje galima sužinoti, kokius kasdienius daiktus reikėtų keisti norint gyventi tvariau ir sveikiau. Sąrašas nėra baigtinis, nuolat jį pildome ir kviečiame gyventojus kreiptis ir dalintis savo patirtimis pereinant prie ekologiškesnio gyvenimo būdo“, – tikina „NoWaste.lt“ atstovas.