Šeštadienio rytą daugiau nei 50 komandų visoje Lietuvoje dalyvavo pasaulinėje upių švarinimo iniciatyvoje „River Cleanup”. Savanorių dėmesio sulaukė ne tik upės, bet ir ežerai, tvenkiniai ir net Baltijos jūros pakrantės. Iš viso buvo tvarkoma per 20 vandens telkinių.
Aktyviausi – belgai ir lietuviai
Upės ir jų pakrantės šį savaitgalį tvarkomos tokiuose miestuose kaip Briuselis, Majamis, Niujorkas, Tokijas, Singapūras ir Londonas. Anot iniciatyvos atstovų, iš visų dalyvaujančių valstybių daugiausia švarinimo vietų užregistravo Belgija ir Lietuva, o tarp Lietuvos miestų tvarkomų teritorijų skaičiumi pirmavo Vilnius, Kaunas ir Kėdainiai.
„Lietuva šiemet nustebino pasaulinės iniciatyvos organizatorius. Šiandien įvairius vandens telkinius švarino daugiau nei 50 registruotų komandų, o tai tris kartus daugiau nei pernai. Neabejojame, kad dalis pavienių žmonių šiandien taip pat išsiruošė tvarkytis prie upių, nors oficialiai neužsiregistravo. Iniciatyvoje dalyvauja šeši žemynai, tačiau daugiausiai komandų dalyvauja iniciatyvos gimtinėje Belgijoje bei Lietuvoje. Tai tik dar kartą patvirtina gana aukštą lietuvių sąmoningumą juos supančios aplinkos atžvilgiu”, – teigia „River Cleanup” Lietuvoje atstovaujančio Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė.
Kauno rajone, Garliavoje, iniciatyvą „River Cleanup” koordinavęs Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas atkreipė dėmesį, kad į vandenynus patenkančių atliekų kiekis dėl augančio vartojimo nuolat didėja. Ramiajame vandenyne plūduriuojanti didžioji plastiko šiukšlių dėmė arba sala vis tankėja. Ji šiuo metu užima maždaug tiek, kiek 25 Lietuvos.
„Nors vieną savaitgalį susitelkę savanoriai situacijos iš esmės nepakeis, bent jau atkreipsime dėmesį į poreikį šią situaciją keisti. O tai turime daryti ne tik dėl globalių problemų, bet ir siekdami apsaugoti upes ir ežerus Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad kas antras vandens telkinys šalyje yra prastos ekologinės būklės”, – sakė R. Lapinskas.
Vienoje upėje – bent 60 padangų
Vien iš Vilnelės savanoriai ištraukė per 60 padangų, o upių pakrantėse dažniausiai buvo renkama stiklinė gėrimų tara, dantų skalavimo skysčio pakuotės, nuorūkos. Pasitaikė ir automobilių detalių, statybinių medžiagų, lovos rėmas, televizoriaus korpusas ir kitų stambiagabaričių atliekų. Savanorius būtiniausiomis priemonėmis – šiukšlių maišais iš perdirbto plastiko bei pirštinėmis aprūpino įmonės „Plasta” ir „Krekenava”. Vilnelės pakrantes kartu su šeima švarino ir Kanados ambasados atstovas Richard Martin Nielsen.
Iniciatyvos proga Kauno Nemuno saloje „Kūrybos kampas 360” ir „Kiemo galerijos“ atstovai pristatė meninę instaliaciją „Nespjauk į šulinį”. Prieš beveik dešimtmetį valant senvagę ištraukta statybinė atlieka virto menine instaliacija – plastiko atliekomis pripildytu šuliniu. Taip jos kūrėjai siekė atkreipti dėmesį į perteklinio vartojimo ir aplinkos taršos problemas, kėlė metaforišką klausimą, ar „tikrai gamtos teršėjams patiems neteks gerti vandens iš užteršto šulinio?”.
Kasmet per upes į jūras ir vandenynus patenka daugiau nei 8 milijardai kilogramų plastiko atliekų. Supratęs taršos mastą, iniciatyvos įkūrėjas Thomas de Groote nusprendė prisidėti prie problemos sprendimo surenkant atliekas prieš joms patenkant į vandenynus. Prieš trejus metus Belgijoje startavusi iniciatyva nuo 10 tūkst. vieną Reino upę švarinančių dalyvių išaugo iki 50 tūkst. savanorių 20-yje skirtingų valstybių.
Esame dėkingi iniciatyvos partneriams AB Plasta, Krekenavos agrofirmai, Kanados ambasadai Lietuvoje, Vilniaus miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybei, Kėdainių miesto savivaldybei, informaciniui partneriui TV3.
Visos dalyvių nuotraukos Facebook albume.
