7,6 tūkst. litrų – maždaug tiek vandens reikia pagaminti vienai porai džinsų, o visa mados industrija kasmet į atmosferą išmeta 1 715 mln. tonų anglies dvideginio. Tiesa, pasauliniai prekės ženklai ant savo produktų vis dažniau klijuoja naujas etiketes: „ekologiškas“, „organiškas“ ar „natūralus“. Tik ar šios etikėtės visuomet sako tiesą? Minėdami „Nieko nepirkimo dieną“ ekspertai pasakoja apie mados industrijos gigantų skleidžiamą žaliąją rinkodaros miglą.
Kiek iš tiesų kainuoja marškinėliai už 5 eurus
Jei pasaulinis gyventojų skaičius padidės, kaip tikimasi, bendras drabužių suvartojimas išaugs daugiau nei dvigubai: nuo 62 mln. tonų šiandien iki 102 mln. tonų 2030 m., o tai prilygsta apie 500 mldr. marškinėlių kasmet.
Mados industrija jau dabar į atmosferą išmeta 1 715 mln. tonų CO2 kasmet – visas Lietuvos ūkis per tą patį laiką išmeta 125 kartus mažiau, o gaminiams dažyti sunaudojama 1,7 mln. tonų įvairių chemikalų.
„Tekstilės dažymo ir apdorojimo procesai sukelia maždaug penktadalį vandens taršos pasaulyje. Gaminiams dažyti naudojami įvairūs chemikalai, o jų likučių neišvengiamai lieka drabužiuose. Juos ruošiant galutiniam vartojimui, skalbiant, chemikalų likučiai patenka į aplinką su nuotekomis. „Greenpeace“ tyrimai parodė, kad net penktą kartą skalbiant drabužį į vandenį išsiskiria cheminės medžiagos, o vieno sintetinių audinių skalbimo metu yra išskiriama maždaug 700 tūkst. atskirų mikro-plastiko dalelių“, – teigia Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė.
Anot jos, šios dalelės per vandentiekį patenka į upes, jūras ir galiausiai pasiekia vandenyną, o neapdorotos toksiškos nuotekos iš tekstilės gamyklų dažnai išleidžiamos tiesiai į upes. Tokiu būdu į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos kaupiasi gyvuose organizmuose, kol neretai pasiekia ir mūsų stalą.
Geriamasis vanduo džinsams
Tekstilės pramonė sunaudoja didžiulius kiekius geriamojo vandens. Skaičiuojama, jog vidutiniškai vieniems marškinėliams pagaminti reikalingi 2,7 tūkst. litrų vandens, o vienai porai džinsų – net 7,6 tūkst. litrų, kas prilygsta maždaug 76 vakarams vonioje su knyga. Drabužių gamintojai taip kasmet sunaudoja apie 79 mlrd. kubinių metrų vandens – tai beveik 32 milijonai dešimties takelių 50 m ilgio Olimpinių plaukimo baseinų. Palyginimui – vieno Olimpinio plaukimo baseino vandens (apie 2,5 mln. litrų) užtenka tik beveik 330 džinsų arba maždaug 920 marškinėlių pagaminti.
Organiška fata morgana
„Populiarėjantis „organiškos“ ir „natūralios“ medžiagos ar produkto žymėjimas neretai yra ne kas kita, o bandymas pritraukti naujus, jau atsakingą vartojimą propaguojančius, klientus ir siekis išlaikyti esamus. Žalioji rinkodaros migla (angl. greenwashing) yra naujas fenomenas, kuomet prekių ženklai naudoja apgaulingą rinkodaros strategiją ir viešinimo kampanijose pateikia klaidinančius arba nepakankamai pagrįstus aplinkosauginius produkto pranašumus. Bet kokia neigiama informacija ar jos trūkumas yra užmaskuojama naudojant žalią spalvą tiek kampanijoje, tiek drabužio ar kito produkto etiketėje – „Pagamintas iš perdirbtų medžiagų“ gali būti produktas, kurio tik iki 20 proc. sudaro perdirbtos medžiagos. Likę 80 proc. – nauja“, – sako I. Budraitė.
Parengė: Ingrida Markevičiūtė, Žaliosios politikos instituto praktikantė.
Projektą „Kontaktas: žmogaus įtaka gamtai“ įgyvendina Žaliosios politikos institutas bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybe, naudojant Aplinkosauginio švietimo rėmimo programos lėšas.