Tokiu pavadinimu konferenciją Vilniuje balandžio 12 d. surengė Žaliosios politikos institutas. Renginyje, kuris yra Pietų Baltijos programos tarptautinio projekto „Low Carbon Logistics“ dalis, ekspertai iš Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos pasidalijo patirtimi apie priemones ir sprendimus gerinti miestų vidinę logistiką.

Renginio organizatorė ir Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė teigė, kad renginiu buvo siekiama atkreipti dėmesį, jog aplinkosaugą įmanoma suderinti su ekonominiais ir net socialiniais poreikiais. „Mažiau taršios logistikos sprendimų taikymas miestuose ar miesteliuose leidžia gerinti gyvenimo kokybę (mažinamas sveikatai kenksmingas triukšmas ir vibracijos, gerinama oro kokybė, mažinami transporto srautai ir kamščiai, randasi daugiau vietos keleiviniam transportui), o taip pat kuriamos naujos žaliosios darbo vietos, sutelkiama bendruomenė darnių sprendimų vystymui“, – sakė I. Budraitė.

Pagrindinė renginyje pristatytų pranešimų mintis – siekiant mažinti logistikos poveikį miestams juose būtina steigti prekių konsolidacijos paskirstymo centrus, paskutinio kilometro pristatymo sistemas, naudoti krovininius dviračius ir taikyti kitus darnius sprendimus.

Milijonų mirčių priežastis

Pranešėjai konstatavo, kad vienas didžiausių šių laikų iššūkių – tapti nepriklausomais nuo iškastinio kuro. Norėdami, kad šis iššūkis taptų realybe, turime keisti transporto sektorių, atsakingą ne tik už oro taršą, bet ir triukšmą, vibracijas, kamščius ir saugumą kelyje.

Transporto sektoriuje svarbus vaidmuo tenka sunkiasvoriam transportui. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. krovininio transporto intensyvumas trigubės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jau dabar oro tarša sukelia maždaug 4,2 mln. priešlaikinių mirčių. Europos Sąjungoje kasmet maždaug 4.000 žmonių žūsta sunkvežimių avarijose.

Kai didėjantys transporto srautai dėl rinkos dėsnių yra neišvengiami, būtina ieškoti būdų, kaip sumažinti logistikos sektoriaus generuojamą taršą ir patenkinti rinkos poreikį, užtikrinti efektyvesnę bei aplinkai draugiškesnę logistiką.

Būtina kokybiška krovinių vežėjų partnerystė

Ščecino jūrų universiteto (Maritime University of Szczecin) prof. Stanislawas Iwanas akcentavo, kad šioms problemoms spręsti būtina kokybiška krovinių vežėjų partnerystė (angl. Freight Quality Partnership, FQP), suinteresuotos šalys turi plėtoti tvarias ir veiksmingas miesto logistikos sistemas. Remdamasis Lenkijos miesto Statgardo patirtimi, jis konstatavo, kad miestų valdžios turi reguliuoti bei organizuoti krovininio transporto srautus ir šiam tikslui nustatyti taisykles, pvz., paskutinės mylios pristatymuose gali būti leidžiami tik krovininiai dviračiai, rankinis transportas – krovininiai karučiai, dronai, dujomis ar elektra varomi automobiliai. Kaip gerąją praktiką jis įvardijo siuntų paštomatus, kurie gerai išplėtoti ir Lietuvoje.

Jis konstatavo, kad būtina siekti tvarios miesto logistikos (angl. Sustainable City Logistic) ir pateikė prognozes apie miestų augimą: jei XXI a. pradžioje Europos miestuose gyveno 46% gyventojų, tai 2025 m. – prognozuojama 75%, o 2050 m. – 84%. Tai išprovokuos ir didesnius transporto srautus, ir pareikalaus didesnių logistikos apimčių. Transportas sukuria 23% antropogeninės emisijos (dėl žmonių veiklos atsiradusio užterštumo), tačiau kelių transportas šiame kiekyje sudaro net 73%. Ir ne anglies dvideginis (CO2) yra kenksmingiausias miestams, bet kiti automobilių išmetami teršalai.

Panašias mintis dėstė ir Torunė Israelssona iš Pietryčių Švedijos energetikos agentūros (angl. Energy Agency for Southeast Sweden)Ji teigė, kad mažiau tarši logistika Pietų Baltijos regione įmanoma, ir tokių pavyzdžių jau yra – tai prekių konsolidacija jų platinimo (distribucijos) centruose, paskutinio kilometro, t. y. trumpų atstumų transporto pakeitimas į netaršų, pvz., dviračius ar karučius. Agentūros atstovė minėjo, kad siekiant sumažinti krovininio transporto sektoriaus generuojamą taršą bendradarbiauja 5 įvairių Baltijos jūros šalių regionai, tarp kurių – ir Neringos bei Rietavo savivaldybės. Jose kuriami gerosios praktikos pavyzdžiai – išmanesnės ir aplinkai draugiškesnės transporto paslaugos.

Ir maži reikšmingi

Ugnius Savickas, pristatęs Rietavo savivaldybės planuojamus diegti sprendimus, papasakojo, kad vien pakeitus seną savivaldybės sunkvežimį nauju ir elektrifikuotu, pavyks 10 kartų sumažinti dyzelino vartojimą ir, atitinkamai, taršą miestelyje. Tačiau, anot jo, svarbu suprasti, kad kiekvienas, net mažiausias miestelis, gali reikšmingai prisidėti prie ekologinių sprendimų: kai tokius sprendimus padaro šimtai ar tūkstančiai mažų miestelių – gaunamas apčiuopiamas rezultatas planetos mastu.

Clemensas Weisas iš „Research GmbH Wismar“ Kaimo vietovių mobilumo kompetencijų centro pateikė gerosios praktikos pavyzdžių iš šiame projekte dalyvaujančio Vokietijos Bad Dobereno miesto. Anot jo, vienas iš sprendimų – vežėjų kooperacija ir mikro paskirstymo centrų kūrimas. Šiame mieste sunkusis transportas siuntas atveža ir palieka konteinerių tipo paskirstymo centriukuose, iš kurių galutiniam vartotojui mieste siuntos pristatomos specialiais krovininiais dviračiais ar vežimėliais. Senamiestyje net šiukšlės surenkamos ir išvežamos dviračiais, ant kurių sumontuoti specialūs šiukšlių konteineriai.

75% užsakymų – dviračiais

Clara Burzlaffa iš Greifsvaldo universiteto (Vokietija) pristatė ekspertų komandą iš įvairių šalių, taip pat ir Lietuvos, kuri teikia individualiai pritaikytas konsultacijas ir siūlo sprendimus miestams ar konkrečioms verslo įmonėms, kaip sumažinti anglies dioksido emisijas logistikos sektoriuje. Vadovaujantis ekspertų komandos parengta 10 žingsnių programa ir rekomenduojamomis žaliosios politikos priemonėmis skatinamos aplinkai draugiškos inovacijos miesto logistikoje.

Žaliosios politikos instituto vadovė I. Budraitė informavo, kad į ekspertų komandą dėl konsultacijų gali kreiptis ir Lietuvos savivaldybės bei verslo įmonės. Susidomėjusiems tereikia susisiekti su komandos veiklą Lietuvoje koordinuojančia organizacija – Žaliosios politikos institutu.

Islandijos programinių sprendimų kompanijos „Klappir“ atstovė Vasarė Krikštopaitytė atkreipė dėmesį, kad visos bendrovės tarpusavyje susijusios, todėl vienos sprendimai turi įtakos daugeliui kitų bendrovių. Viena didžiausių Islandijos logistikos kompanijų „Eimskip“ įdiegusi „Klappir“ programinę įrangą anglies dvideginio išmetimus per porą metų sumažino 12,5%.

Julius Kalvaitis pristatė technologinę bendrovę „Wolt“, kuri veikia 15-os šalių 38-iuose pagrindiniuose mietuose, turi daugiau kaip 1,5 mln. vartotojų ir pagal užsakymus pristato maistą iš daugiau kaip 3.500 restoranų. Jų sukurta programinė įranga optimizuoja užsakymų ir logistikos procesus, o pristatymui dažniausiai naudojami dviračiai, pvz., Vilniuje 75% visų užsakymų dabar atgabenama dviračiais.

Šis pranešimas parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio pranešimo turinį atsako Žaliosios politikos institutas. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.

Share This