Gatves užtvindantys transporto srautai ir piko metu besiformuojančios spūstys tampa vis didesniu galvos skausmu didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams ir vietos valdžiai. Kaip paskatinti miestiečius dažniau keliauti pėsčiomis ar aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis, Žaliosios politikos instituto seminare diskutavo transporto ir žaliosios politikos ekspertai.
Seminaro dalyviai sutarė, kad norint pakeisti gyventojų keliavimo įpročius, būtina sukurti saugią, patogią ir greitą susisiekimo sistemą, o tam reikalingi ir infrastruktūros pokyčiai. Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos darnumą įvertinęs architektas, Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys ir darnaus judumo ekspertas Justas Ingelevičius atkreipė dėmesį į tinkamą pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūros svarbą. Jis pastebėjo, kad neužtenka įrengti naujus dviračių takus, būtina sujungti juos į bendrą sistemą, kuria dviratininkai galėtų patogiai judėti be didelių kliūčių.
Ekologiškas viešasis transportas
Viešasis transportas miestuose taip pat turėtų būti orientuojamas į neutralumą klimatui. Pavyzdžiui, Klaipėdos gatvėmis jau kurį laiką kursuoja ir čia pagaminti elektriniai autobusai. „Vėjo projektai“ generalinio direktoriaus Alvydo Naujėko teigimu, uostamiestyje riedantys „Dancer“ autobusai prisideda prie oro taršos mažinimo – jei vietoje jų būtų važinėję įprasti autobusai, papildomai būtų išmestos maždaug 136 tonos anglies dvideginio.
Anot A. Naujėko, elektrinio transporto proveržis prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, tačiau sunkiojo transporto, t.y. sunkvežimių ir autobusų, sektoriuje dar tik žengiami pirmieji žingsniai. 2018 metais 95 proc. visų Europos miestų autobusų buvo varomi dyzeliniu kuru. Pernai Europos miestuose važinėjo 8 000 elektrinių autobusų ir tai sudaro tik maždaug 1 proc. Prognozuojama, kad iki 2050 m. jų skaičius sieks 77 000. Tikimasi, kad dar po penkerių metų bus pasiektas lūžio taškas, kai dyzelinių autobusų jau bus mažiau nei elektra ar kita atsinaujinančia energija varomų transporto priemonių.
Planuojamas elektromobilių bumas
Elektra varomų lengvųjų automobilių prognozės ambicingesnės. Anot elektrines transporto priemones atstovaujančios įmonės „Busnex“ vadovo Simono Ramanausko, šiuo metu Lietuvoje registruotų elektromobilių skaičius artėja prie 3 000, tačiau per artimiausią dešimtmetį planuojama šį skaičių padidinti iki maždaug 230 000. Tuo metu įkrovimo vietų skaičius turėtų paaugti nuo maždaug 450 iki 60 000.
Apžvelgdamas transporto elektrifikacijos perspektyvas Europoje S. Ramanauskas dalinosi Norvegijos pavyzdžiu, kur šiuo metu važinėja maždaug 400 000 netaršių transporto priemonių, o po ketverių metų šioje šalyje vidaus degimo varikliais varomi automobiliai apskritai nebebus parduodami. Panašų tikslą yra užsibrėžę ir Nyderlandai, tik tokia tvarka įsigalios kiek vėliau – 2030 m.
Už ambicijas apdovanota Klaipėda
Prieš kelerius metus buvo patvirtintas Klaipėdos miesto darnaus judumo planas. Už ambicingiausią darnaus judumo mieste viziją Klaipėda net pelnė ateities miesto apdovanojimą. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės transporto skyriaus vyr. specialistės Linos Žemaitytės, šis planas susideda iš 54 priemonių, dauguma jų jau yra pradėtos įgyvendinti, o kai kurios ir įgyvendintos. Tarp pagrindinių prioritetų – viešojo transporto plėtra, bevariklio transporto skatinimas ir darnus automobilių eismas.
Kalbėdama apie viešojo transporto plėtrą ji užsiminė, kad vienas reikšmingiausių pasiekimų – patvirtintas viešojo transporto atnaujinimo planas. Savivaldybė žada siekti, kad nuo 2030 m. senamiesčiu kursuotų tik netaršus viešasis transportas. Be to, šiemet planuojama įsigyti 10 elektrinių autobusų, o 2022 m. – dar 10.
Nesėkmingas Talino pavyzdys
Seminare užsiminta ir apie Talino miestą, kuriame viešasis transportas yra nemokamas. Ekspertai abejojo šios praktikos efektyvumu, nes tyrimai rodo, kad realių rezultatų Estijos sostinei pasiekti nepavyko.
Žaliosios politikos instituto ekspertės Ievos Budraitės teigimu, įvedus tokį sprendimą Taline viešuoju transportu pradėjo naudotis daugiau miestiečių, kurie paprastai rinkdavosi kelionę pėsčiomis arba dviračiu, o automobilių vairuotojai ir toliau liko prie automobilio vairo. Anot jos, tai įrodo, kad ne tik kelionės viešuoju transportu kaina, bet ir kokybė yra būtina siekiant didinti besinaudojančiųjų juo skaičių. Lietuvos savivaldybės taip pat turėtų sparčiau diegti ir smulkesnes, bet rinktis elektrinį transportą motyvuojančias, priemones, pavyzdžiui, parkavimo mokesčio lengvatas ar galimybę važiuoti specialiomis eismo juostomis.
Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto prezidentas, ragino miestus sekti Stokholmo pavyzdžiu, kur jau dabar visas transportas yra netaršus. Jo teigimu, šiais laikais vyksta technologijų, žmonių mąstymo ir elgesio virsmas, todėl šiame etape labai svarbūs yra planavimo procesai, kurių dabar trūksta.
Klaipėdoje neišspręsti krovininio transporto iššūkiai
Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėda skiriasi nuo kitų didžiųjų Lietuvos miestų dėl savo geografinės padėties ir čia veikiančio uosto. Jis pastebėjo, kad uostamiestyje pasigendama balanso tarp uosto ir miesto interesų.
Anot jo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija didžiąją dalį lėšų nukreipia į laivams skirtą infrastruktūrą. Tuo metu į bendrus kelius, kuriais atvyksta ir išvyksta didelė dalis krovinių, investuojama itin maža lėšų dalis.
Jis siūlė transporto iššūkius uostamiestyje spręsti įrengiant pietinį aplinkelį, ribojant krovininių transporto priemonių patekimą į miesto gatves (ypač piko valandomis), planuojant antrojo lygio sankryžas, plečiant žaliąsias zonas, efektyviau valant gatves ir didinant statybos rangovų atsakomybę, gerinant dviračių infrastruktūrą, pertvarkant viešojo transporto maršrutus ir automatizuojant eismą.
Tikisi Vyriausybės pagalbos
Kadangi uostas yra ne tik pačios Klaipėdos, bet ir visos valstybės, R. Lapinsko nuomone, miesto vadovybė ir gyventojai turėtų siekti, kad visos Lietuvos resursai ir Vyriausybės galimybės būtų pajungtos sprendžiant uosto sukeltos taršos problemas.
„Turime džiaugtis, kad miestas turi darnaus judumo planą ir planuoja įsigyti daugiau elektrinių autobusų. Tai yra labai gera praktika ir aš tikiu, kad tempai dar labiau pagreitės. Iš kitos pusės, mes turime gerokai virš 10 tūkstančių vilkikų kasdien, važiuojančių pro miestą. Tai yra nesulyginami svoriai to, kas sukelia problemas, ir ne visai adekvatu tai, ką mes stengiamės išspręsti”, – sakė R. Lapinskas.
Šis seminaras yra sudėtinė „Uostamiesčio aplinkosaugos forumo“ dalis. Baigiamasis renginys vyks birželio 9 d. 14 val. Renginius organizuoja Žaliosios politikos institutas bendradarbiaudamas su Klaipėdos miesto savivaldybe.